Šį vakarą Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) laukia vienas svarbiausių šio sezono mūšių. Garliavoje susitinka šalies čempionių titulą ginanti Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ ir keturiolika pergalių iš eilės iškovojusi Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ krepšininkės, teigiama pranešime spaudai.
Abi šios komandos per penkiolika rungtynių patyrė vos viena nesėkmę – nusileido viena kitai. Pirmąjį tarpusavio mačą 59:52 laimėjo išvykoje žaidusios vilnietės, o atsakomasis susitikimas sostinėje baigėsi triuškinančia „Hoptrans-Sirenų“ pergale – 81:63.
Tiek Vilniaus, tiek Kauno rajono ekipos prieš šią dvikovą sustiprino savo gynėjų grandį. „Kibirkšties-VIČI“ gretas papildė Lietuvos rinktinės įžaidėja Marina Solopova, o Lino Šalkaus treniruojama komana pasirašė sutartį su 21 metų 175 cm ūgio atakų organizatore Santa Okockyte.
Visgi daugiau problemų turi „Hoptrans-Sirenos“, kadangi jų vyriausiasis treneris Šalkus yra patyręs Achilo sausgyslės traumą ir negali vadovauti komandai. Jį kol kas pavaduoja klubo direktorė bei viena iš rezultatyviausių ekipos krepšininkių Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė. Rungtynės tarp dviejų stipriausių Lietuvos moterų komandų Garliavos sporto centre prasidės penktadienį (01.10) 18 val.
– Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) pasiektos keturiolika pergalių iš eilės ir nepralaimėta nuo pat spalio 18 dienos. Kur sėkmės paslaptis? – paklausėme Žemantauskaitės-Matlašaitienės.
– Manau, kad pagrindinė sėkmės priežastis yra išlaikytas vyriausiasis treneris Linas Šalkus bei nuo praėjusio sezono likusios starto penketo žaidėjos. Taip pat mūsų stiprioji pusė yra gynyba, kurią visada akcentuoja ir treneris. Berods iki mačo su Šiaulių „Rūtos-Universiteto“ ekipa mes pirmavome pagal mažiausiai praleidžiamus taškus.
– Ar tikėjotės tokio sezono starto?
– Atvirai sakant – ne. Be abejo, galbūt dabar niekas mūsų nepasmerktų, jeigu pralaimėtume Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandai, tačiau pasveikintų, jeigu laimėtume.
– Vos viena nesėkmė patirta ir Baltijos moterų krepšinio lygoje. Kuo skiriasi šie du turnyrai?
– Skirtumas tik tame, kad žaidi su užsienio komandomis ir nereikia rungtyniauti keturiais ratais, kaip LMKL. Šią lygą aš vertnu kaip puikią patirtį. Kaip „Kibirkštis-VIČI“ gauna kažkokias pamokas Eurolygoje, taip ir mes čia. Šio čempionato lygis nėra itin aukštas, bet reikia įvertinti visas varžoves. Pavyzdžiui važiavome į Rygą žaisti su vietos „RSU/Merks“ ekipa, kuri tuo metu buvo paskutinė turnyro lentelės vietoje, ir galvojome, jog bus kažkiek lengviau. Tačiau varžovės pataikė praktiškai visus metimus ir pralaimėjome. Taip ir būna.
– Šiuo metu ne tik žaidžaite krepšinį ir užimate direktorės pareigas, bet dar ir pavaduojate trenerį Šalkų. Kaip pavyksta susitvarkyti su visomis šiomis pareigomis?
– Treneris padeda atsiųsdamas treniruotės planus, o man tik lieka juos įvykdyti ir pasakyti kokį griežtą žodį, bet to dar nesakau. Be abejo, tikrai trūksta trenerio, nes dabar turi pati vesti treniruotę, joje dalyvauti, žiūrėti. Tai tikrai neįmanoma.
– Neseniai pasirašėte sutartį su Santa Okockyte. Kodėl pasirinkote būtent šią žaidėją?
– Mums labai reikėjo įžaidėjos pozicijoje galinčios rungtyniauti krepšininkės. Santa turėtų tikrai pridėti jėgos mūsų gynėjų grandžiai. Nemanau, kad tai buvo blogas sprendimas.
– Galbūt tarp būsimų planų kitą sezoną yra žaidimas Europos taurės arba „FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyruose?
– Svarstyti mes visada galime Pirmiausiai reikia pažiūrėti kaip pabaigsime šį sezoną, o tada galvoti apie Eurolygą ar Europos taurės turnyrus. Prieš šį sezoną irgi buvo tokių minčių.
– Ko tikitės iš 2014-ųjų metų?
– Norime, kad tai būtų prizinė vieta, o kuo ji bus aukštesnė, tuo bus geriau.
– Kokiu pažymiu įvertintumėte pirmą sezono pusę? Kodėl?
– Jeigu parašyčiau 10, tai sakyčiau, jog daugiau nereikia nieko daryti, bet rašau 9 su pliusu. Tikrai džiaugiuosi merginų ir trenerio darbu.
