Neįprasta konfigūracija
Automobilių gamintojai šiuo metu labai plačiai naudojama priekinių varančiųjų ratų pavarą. Ši komponuotė puikiai tinka įprastiems, kasdieniškiems ratuočiams, kuriuos perka masės. Ši komponuotė leidžia užtikrinti didžiulę erdvę automobilio viduje bei leidžia gamintojams sutaupyti milžinišką kiekį pinigų.
„Honda Z“ ne iš tolo nebuvo panašus į jokį kitą automobilį, vien dėl savo netradicinės komponuotės. Pažvelgę į šį „Kei Car“ klasės atstovą, iškart pagalvosite, jog jis turi kuklų, priekyje sutalpintą motorą ir priekinius varančiuosius ratus. Juk tai būtų logiška, ar ne?
Japonai nebūtų japonais, jeigu nebandytų išlipti iš automobilių pramonės rėmų. 1998 metais į serijinę gamybą įžengę „Honda Z“ buvo komplektuojamas su keturių varančiųjų ratų pavara bei 0,6 litro darbinio tūrio benzininiu varikliu, galinčiu išvystyti 63 arklio galias. Ir ... vos nepamiršome... Skalbimo mašinoms tinkanti širdis buvo sumontuota per vidurį, priešais galinę automobilio ašį!
Šis neįprastas sprendimas padėjo „Honda“ inžinieriams įgyvendinti du užsibrėžtus tikslus: maksimaliai padidinti interjero erdvę ir automobiliui suteikti fantastišką apsisukimo spindulį, kuris siekė vos 4,6 metro! Palyginimui – „
Volkswagen Golf“ apsisukimo spindulys siekia 10,9 metro.
Turbo? Turbo!
„Honda“ visuomet būdavo asocijuojama su aukštasūkiais atmosferiniais motorais. Iš pradžių, mažasis „Honda“ visureigis buvo siūlomas 0,6 litro atmosferiniu agregatu, kuris išvystė 52 arklio galias ir 60 Nm sukimo momentą esant 4000 aps/min.
„Honda“ atsižvėlgdama į pirkėjų atsiliepimus, netrukus į „Honda Z“ pradėjo montuoti pajėgesnį ir energingesnį variklį. Iš esmės, tai buvo tas pats atmosferinis variklis. Skirtumai slypėjo suspaudimo laipsnyje („Turbo“ versija turėjo 8.5:1 suspaudimo laipsnį, atmosferinis - 10.0:1) ir išvystamoje galioje. Ausį džiuginančio priedo dėka, mažo darbinio tūrio varikliukas sugebėjo išvystyti 63 arklio galias ir 93 Nm sukimo momentą esant 3700 aps/min.
Skirtas tik Azijos rinkai
„Honda Z“ pagrindine rinka tapo šio automobilio kūrėjų gimtinė – Japonija. Būtent šioje buvo parduota daugiausiai kompaktiško visureigio vienetų.
Karts nuo karto šis modelis buvo eksportuojamas ir į kitas Azijos šalis: Kiniją, Tailandą ar Malaiziją. Pagal užsakymą jie būdavo išsiunčiami ir į Australiją.
Europoje šis modelis niekada nebuvo pardavinėjamas. Į senąjį žemyną jis galėjo pakliūti tik pro vienus vartus – D.Britaniją, kurioje netrūksta Japonijos rinkai skirtų automobilių.
GALERIJA
