Naujienų portalui tv3.lt J. Valaitis drąsiai išreiškė savo poziciją apie Stambulo konvenciją, kuri anot jo, yra būtina Lietuvai.
Pasak vaikino, Lietuvoje ji vis dar nėra įtvirtinta, kadangi apie tai paskleista itin daug neigiamos informacijos: „Ši konvencija apipinta įvairiais mitais, kuriuos sugalvojo žmonės, neskaitę arba itin neteisingai interpretavę konvencijos tekstą. Kai kurios ne itin draugiškos žmogaus teisėms organizacijos net sąmoningai iškraipė tam tikrus faktus. O kadangi paskleista itin daug neigiamos informacijos apie šią konvenciją, tam tikros visuomenės grupės jai itin priešinasi, dėl ko bent iki šiol politikai neturėjo valios šios konvencijos ratifikuoti, nors ji pasirašyta dar 2013 metais.“
J. Valaitis įsitikinęs, jog Lietuvai reikalinga Stambulo konvencija, kuri sustabdytų kelią prieš smurtą.
„Vyrų smurtas prieš moteris Lietuvoje – itin aktuali problema. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2019 metais net 77 procentai asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, buvo moterys. Tik 10 procentų moterų tais pačiais metais buvo įtariamos smurtu artimoje aplinkoje, tuo metu 90 procentai įtariamųjų sudarė vyrai. Taigi, nors smurtą patiria tiek vyrai, tiek moterys, daug dažniau nuo smurto kenčia būtent moterys ir tai rodo, jos yra daug labiau pažeidžiamos.
Nors mūsų šalies įstatymai jau draudžia prieš žmones smurtauti ir tą pabrėžia konvencijos kritikai, jie pamiršta, kad nėra aiškaus plano, kaip šalis sprendžia vyrų smurto prieš moteris problemą. Ir tą mes matome – statistika, kurią jau paminėjau, yra kraupi, moterys, nepaisant draudimo smurtauti, vis tiek su smurtu susiduria ir itin dažnai. Manau, kad jeigu Lietuvai tikrai reikėtų imtis vyrų smurto prieš moteris problemos sprendimo priemonių, numatytų konvencijoje“, – savo poziciją išreiškė pašnekovas.
Pastaruoju metu visuomenė pasiskirstė į 2 dalis, kuomet vieni palaiko šią konvenciją, o kiti – priešinasi.
„Tikiuosi, kad konfliktai visuomenėje kyla tikrai ne dėl to, kad tam tikri asmenys nori, jog moterys ir toliau patirtų smurtą, bet toks įspūdis tikrai susidaro. Tam, kad ši konvencija nebūtų ratifikuota, pastaruoju metu dalis organizacijų net skiria finansavimą, pavyzdžiui, vien savo „Facebook” paskyroje matau nupirktą ir man rodomą reklamą, kurioje raginama nepritarti konvencijai ir pasirašyti prieš ją peticiją. Tokia reklama pastaruoju metu pasiekia itin daug žmonių. Tai kainuoja nemažus pinigus.
Vertybių klausimus, šeimos politiką, LGBTQ+ teisių temą visuomenėje gaubia didelė socialinė įtampa, o toks visuomenės informavimas, esą konvencija kėsinasi į tradicinę šeimą, tik sukelia dar daugiau visuomenės priešiškumo – žmonės yra suklaidinti. Tai ir lemia konfliktą“, – pastebėjimais dalijosi J. Valaitis.
Taip pat apie šią konvenciją kiek anksčiau viešai pasisakė ir Seimo narys Mindaugas Puidokas, kuris tvirtino, kad „tokius įsipareigojimus prisiėmusi šalis privalo užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės ir transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties. Kitais žodžiais tariant, tai – faktinis lyties keitimo įteisinimas“.
Apie skambią šią citatą pasisakė ir pašnekovas, kuris neigiamai tai įvertino. „Kosmosas. Iš tokio pasisakymo susidaro įspūdis, kad Seimo narys ne itin suvokia lyties keitimo procedūros teisinių ir medicininių niuansų. Vien konvencijos ratifikavimas tikrai nelemia lyties keitimo įteisinimo. Jis tik lemia, kad moterys, šiuo atveju translytės – taip pat, bus labiau apsaugos nuo smurto, kai Vyriausybė imsis konvencijoje numatytų priemonių. O jeigu ponas Mindaugas Puidokas mano, kad galima smurtauti prieš translytes moteris, ką draudžia konvencija, tai visiškai nepritariu tokiai pozicijai.
Be to, nors konvencija iš esmės nėra itin susijusi su LGBTQ+ bendruomene (ji tik užtikrina, kad LGBTQ+ asmenys nepatirtų smurto) ar lyties keitimo klausimais, kalbant tik tarp kitko, tai man Mindaugo Puidoko siekis, kad transeksualūs asmenys negalėtų keisti lyties, yra nesuprantamas. Vien tai, kad kažkas pasikeistų lytį, tikrai nepažeistų pono Mindaugo Puidoko teisių. Nemanau, kad šis žmogus iš esmės gali kištis į kitų žmonių gyvenimą ir aiškinti, kokios lyties jie privalo būti, o kokios – ne“, – sakė vaikinas.
Baigdamas pokalbį apie Stambulo konvenciją ir Lietuvą, šis šiame dokumente įžvelgia tik + ir mano, jog ji reikalinga šaliai.
„Deja, tačiau istoriškai pasaulyje susiklostė tokia tvarka, kad tarp lyčių išsivystė nelygybė. Patriarchalinės nuostatos lėmė, kad tarp vyrų ir moterų pasireiškė nelygių santykių išraiška, taigi, prieš moteris naudojamas smurtas lyties pagrindu.
Esu įsitikinęs, kad žmonės neturėtų patirti smurto dėl savo lyties ar kitu pagrindu skiriamos tapatybės. Jeigu kažkam atrodo kitaip – mūsų vertybės skiriasi kardinaliai.
Konvencija numato, kad nukentėjusieji nuo smurto turėtų daugiau apsaugos, t.y. būtų steigiami pagalbos centrai, apsaugomi smurto liudininkais tapę vaikai, visoje šalyje atsirastų daugiau krizių centrų. Aš, kaip žurnalistas, bendraudamas su vyrų smurtą patiriančiomis moterimis, neretai girdžiu, kad jos nežino, kur eiti, ką daryti, joms grasinama vaiko paėmimu, vyrai daro spaudimą grįžti. Taigi, nors įstatymai ir šiuo metu formaliai apsaugo moteris, faktiškai to nepakanka. Nukentėjusiųjų didesnė apsauga leistų užkirsti kelią istorijoms, kurias aš girdžiu iš savo pašnekovių.
Be to, kaip žurnalistas, skaitau bylas, kuriose vyrai kaltinami smurtu prieš moteris, tačiau jos susitaiko, teigia pretenzijų neturinčios, tad kaltinamieji atsiperka lygtinėmis ar kitomis nereikšmingomis bausmėmis. Negalima kaltinti nusikaltimų aukų, kad jos yra palaužiamos psichologiškai, traumuojamos ir dėl to atleidžia nusikaltėliams. Tačiau tikrai galima efektyviau bausti smurtautojus. Konvencija iš esmės numato, kad smurtautojams neliktų galimybių po nusikaltimo paveikti savo auką, be to, smurtautojai, persekiojantys savo aukas, turėtų stoti prieš teismą, nes būtų kriminalizuotas persekiojimas“, – baigdamas pokalbį sakė J. Valaitis.
