Naujienų portalui tv3.lt klaipėdietis J. Valaitis kalbėjo, jog pagaliau visuomenė turi suprasti, kad meilė egzistuoja ir tarp tos pačios lyties asmenų.
Apie galimas valstybės pasikeitimus atvirai prabilo ir pašnekovas, kuris išsakė savo nuomonę dėl galimų pasikeitimų Lietuvoje.
„Naujai išrinktame seime apie 30 proc. narių, mano žiniomis, pasisako tvirtai už tai, kad būtų užtikrinamos LGBTI asmenų teisės, viena jų – partnerystė. Kiti – dvejoja, sutinka tik iš dalies arba atmeta tokį pasiūlymą Laisvės partija, soceldemokratai ir Liberalų sąjūdis greičiausiai bus tos jėgos, kurios gali susivienijusios suburti nemenką parlamentarų skaičių, kurie balsuotų už partnerystės įstatymą.
Tačiau labai svarbus TS-LKD partijai priklausančių seimo narių apsisprendimas – pozicija nėra vieninga, todėl būtent dėl šios partijos gali kilti keblumų, nes tai – daugiausiai įtakos šios kadencijos seime turinti partija.
Tiesa, gali nuvilti ir kai kurie socialdemokratų ar LS nariai – yra pastebima, kad dalis šioms partijoms priklausančių politikų vengia LGBTI klausimo, tačiau tokių bent tose politinėse jėgose yra vienas kitas, ne dauguma. Pačių partijų pozicija draugiška. Gaila, kad būsima premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad partnerystės klausimas nebus įtrauktas į koalicijos sutartį, nes tokiu atveju nėra nubrėžiamos ribos ir koalicija tarp konservatorių ir LP tampa ne tokia svarbi, jeigu konservatoriai vis tiek pasiruošę susilaikyti arba gal net balsuoti prieš.
Aišku viena – laukia įtemptas laikas, girdėsime Seime ir daug homofobiškų komentarų, tačiau kartu – ir žmogaus teisių srityje dirbančių specialistų. Jeigu matysime, kad pro-LGBTI politikai susilaiko arba nedalyvauja su žmogaus teisėmis, LGBTI susijusiuose posėdžiuose – tai bus aiškus signalas, kad jie neatstovauja savo rinkėjų interesų, nes ir susilaikymas yra tarytum balsavimas prieš, nes būtina surinkti reikiamą balsų skaičių, kad įstatymas būtų priimtas, o susilaikiusieji tokius šansus mažina. Šiek tiek nuvylė ir save draugiška LGBTI asmenims skelbusia socdemų partijos suokalbis su homofobais valstiečiais.
Taigi, situacija sudėtinga, nuomonių net ir progresyviose partijose yra įvairių, tad tokią galimybę, kad partnerystės įstatymas bus priimtas šios kadencijos seime, vertinu gana skeptiškai. Tačiau bus atvira diskusija, kuri gali mobilizuoti dar daugiau LGBTi rinkėjų, skatinti visuomenės atvirumą, todėl kada bus priimtas partnerystės įstatymas – tik laiko klausimas. Manau, kad mano karta tokio įvykio sulauks, tik nebūtinai artimiausius 4 metus.“, – savo mintis dėstė Jonas.
Vaikinas sakė, kad visuomenė turi suprasti, jog meilė egzistuoja ir tarp tos pačios lyties žmonių: „Metas mūsų visuomenei suprasti, kad meilė egzistuoja ne tik tarp skirtingų lyčių, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų. Patinka tai visuomenei ar nepatinka, tačiau LGBTI asmenys jau kartu gyvena ir jiems tenka kažkaip tvarkyti savo santykius teisiškai. Deja, pagal dabar galiojančius įstatymus tai padaryti sunku: skirtingų lyčių poros susituokusios įgyja teisių viena kitos atžvilgiu, tvarkytis tam tikrose gyvenimo aplinkybėse tampa daug lengviau, o štai tos pačios lyties poros negali net reglamentuoti savo santykių teisiškai, tad neturi ir tų teisių, kurias turi susituokusios poros.“
Anot Jono, labai svarbu, kad Lietuvoje būtų įteisinta santuoką tarp tos pačios lyties asmenų, kadangi kritinėse situacijose jie negalėtų vienas kito pamatyti.
„Daug yra kalbama apie tai, kokios tai teisės. Čia kalba eina ir apie turto, civilinių santykių, paveldėjimo klausimus, ir apie kritines situacijas. Štai pavyzdžiui, jeigu mano mylimasis kritinės būklės atsidurtų ligoninėje, šiuo metu net neturėčiau teisės gauti informaciją ar jo aplankyti, pabūti kartu ir palaikyti, kas yra labai svarbu tokiose situacijose. Susituokusios poros – galėtų. Rodos – tik vienas teisinis niuansas, o aplinkybės keičiasi iš esmės. Priėmus partnerystės įstatymą LGBTI asmenys galėtų tokių skaudžių situacijų išvengti“, – aiškino pašnekovas.
J. Valaitis neslėpė, kad ne visi artimieji pritartų, jeigu jis nuspręstų susituokti su mylimuoju: „Yra dvi mano šeimos pusės: viena mane palaiko, o kita – yra nusiteikusi priešiškai. Pastaroji man morališkai nėra šeima, su jais nutraukiau visus ryšius ir nesiruošiu jų atnaujinti, net neketinu jiems aiškinti, kad aš galiu mylėti ką noriu ir kad tai visiškai ne jų reikalas. Kita mano šeimos pusė – mama, močiutė, krikštamotė, pusbrolis ir t.t. – aiškiai išreiškė man palaikymą, jais aš pasitikiu ir netikiu, kad bus priešiška reakcija.“
