Homoseksualią dukrą užauginusi vilnietė Rasa Račienė atsistoti prieš Prezidentūros langus žadėjo kasdien – tol, kol Gitanas Nausėda teiksis ją priimti pokalbiui ir išklausyti LGBT bendruomenei aktualius prašymus. Tiesa, ketvirtadienį G. Nausėdos net nėra Lietuvoje, jis Briuselyje, o duris Rasai Račienei jis žada atverti pirmadienį. Vis tiek ketvirtadienį prie Prezidentūros atėjusi moteris mano, kad greitai G. Nausėdos reakcijai įtakos turėjo ir praeitis – R. Račienė yra vaikų gydytoja-odontologė ir kadaise gydė vieną iš G. Nausėdų dukterų.
„Aš padariau šitą simbolinį atėjimą šiandien, kad sustiprinčiau tai, ko prašau“, – sako LGBT vaiko mama Rasa Račienė.
Trečiadienį R. Račienė išplatino atvirą laišką prezidentui. Ji klausia, kaip pirmoji šalies pora jaustųsi, jei nuolatiniai įžeidžiantys komentarai su raginimais susidoroti plauktų jų dukterų atžvilgiu.
„Kiekviena ta žinutė, gauta asmeniškai, nužudo. Jinai sužeidžia ir apie tai nėra lengva kalbėti“, – kalba Rasa.
Per kadenciją G. Nausėda nėra susitikęs su LGBT bendruomenės atstovais. Gydytoja prašo prezidento keisti šį požiūrį. Ir retoriką.
„Šito pažado ir tikėčiausi iš prezidento, kad jis pagaliau nustos skirstyti žmones į teisingus ir atstumtuosius“, – teigia mama.
Būtent G. Nausėdos pozicija kliūva ir nedidelei grupelei R. Račienę palaikyti atėjusių žmonių. Pasak jų, prezidento žodžiai nedera su jo nuolat akcentuojama „gerovės valstybe“.
„Ta retorika, kad nuolatos reikia ieškoti dialogo, bet tai, man atrodo, tik žodžiai, nes neatrodo, kad jis bandytų mažinti visuomenės susipriešinimą.“
„Kai buvo „Kaunas Pride“, prezidentas buvo labai prieš tą eiseną. Labai liūdna suvokti, kad aš, kaip didelė Lietuvos patriotė, turiu tokį prezidentą, kuris labai mus išskirsto.“
„Tiesiog man rūpi Lietuvos šeimos, noriu, kad visiems būtų gerai. Iš tos retorikos, kurią skleidžia Nausėda ar su kokiais žmonėmis jis sėda prie derybų stalo, atrodo, kad jam nelabai rūpi Lietuvos šeimos.“
„Aš nežinau baisesnio dalyko negu paprastam žmogui išgirsti, kad „jūs neturite šeimos“, „Jūs nebeturite šeimos“.
Prezidentas apie Partnerystės įstatymą prabilo vasarą išsakęs sveikinimo kalbą „Šeimos maršo“ renginyje, nukreiptame prieš tos pačios lyties asmenų santykius. Tada jis tvirtino, kad sureguliuoti partnerystę reikia, tačiau nepažeidžiant Konstitucijos. Vėliau jis tikino, kad nebūtų pasirašęs Partnerystės įstatymo, nes partnerystės apibrėžimas esą beveik prilygsta santuokai. Ir pareiškė darysiantis viską, kad mokyklose nebūtų dėstoma LGBT istorija, o homoseksualūs asmenys negalėtų įsivaikinti.
Rasa Račienė prašo „pagarbaus ir oraus“ Partnerystės įstatymo – įtvirtinančio ne vien juridinius santykius.
„Šeima, visų pirma, yra jausmai, pagarba, emocija – tai turi būti įstatyme“, – sako Rasa.
Pats Gitanas Nausėda tikina, kad pasikalbėti su R. Račiene nori. Tačiau aiškina, kad problemų turi ne tik homoseksualūs asmenys.
„Nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą dėl to, kad jos negalvoja kaip šita visuomenės grupė. Juk ir už tai šiandien grasinama, net mirtimi“, – aiškina G. Nausėda.
„Lietuva yra viena iš šešių ES valstybių, kuriose nėra teisinio reguliavimo tos pačios lyties šeimoms. Apibendrinant galima sakyti, kad vargu, ar yra dėl ko diskutuoti. Daug kas jau išdiskutuota, 20 metų praėjo, turbūt esame taške, kai pagaliau reikia priimti sprendimus“, – tikina žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Gegužę Seime Partnerystės įstatymui priimti pritrūkus vos keleto balsų, Laisvės partija projektą koreguoja. Kada jis vėl atsidurs Seimo salėje, nežinia, opozicija jo palaikyti ir toliau neketina.
