Metų pradžioje TV3 apie savo meilę ir dėl jos patiriamus iššūkius sutikusios papasakoti Marija ir Emilija tikėjosi, kad per kelis mėnesius Seimas priims jų bendrą gyvenimą palengvinsiantį partnerystės įstatymą. Tačiau jau ne tik spėjo nutirpti sniegas, bet neilgai trukus vėl iškris naujas. O vienalytėms poroms įstatymą žadėję valdantieji savo pažado dar neįvykdė.
Tiesa, artėjančios naujos politinės kovos dėl partnerystės įstatymo ginklai galandami vis garsiau.
Prieš kelias dienas išskirtinai tik Seimo nariams pristatę pusšimčio puslapių ataskaitą apie vienalyčių šeimų gyvenimą Lietuvoje – žmogaus teisių gynėjai šiandien ją viešina visai visuomenei.
„Valstybės akyse aš ir Sigutė esam niekas. Valstybės akyse tai, kad mes kuriam kartu gyvenimą, statome kartu namus, mylim ir rūpinamės viena kita – nereiškia nieko“, – sako vilnietė Jugnė Jūna Jonušaitė.
Pristatymo metu emocijų neslepia ir apie kasdien juntamą pažeminimą kalba lesbiečių pora – Jugnė ir Sigita.
Mokslininkai kokybiniame tyrime išsamiai ištyrė iš viso 10 skirtingo amžiaus vienalyčių porų, kurios vidutiniškai 10 metų gyvena kartu, kai kurios augina vaikus.
Pasak tyrimą atlikusio mokslininko – formaliai nepripažįstamos poros susiduria su daugybe teisinių kliūčių: pavyzdžiui, medikai teisiškai neprivalo teikti informacijos apie partnerių sveikatos būklę, mirties atveju tos pačios lyties pora negali įprasta tvarka be mokesčių paveldėti per gyvenimą sukaupto turto.
„Vienas iš poros partnerių negali pasiimti vaiko iš darželio ar mokyklos, nes jam to vaiko tiesiog niekas neduos. Kiti pažeidimai susiję su teisiniais dalykais. Kada mes kalbame apie tokius dalykus, kaip apie turto ir nuosavybės klausimai, ligos, atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotojas Liutauras Labanauskas.
Ką jau kalbėti apie neigiamą didelės dalies visuomenės požiūrį.
„Visi kalba už mus, mūsų vardu, mūsų vardu: ko mums reikia ir ko mums nereikia. O niekas neklausia mūsų! Tai štai mes čia – klauskite mūsų. Mes sakome, kad mums reikia partnerystės įstatymo“, – tikina vilnietė Sigita Mykolaitytė.
„Lietuva yra likusi 1 iš 6 ES valstybių, kurios nėra sureguliavusios tos pačios lyties šeimų santykių. Esame kartu su Latvija, Slovakija, Lenkija, Rumunija ir Bulgarija“, – aiškina Lietuvos Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Lietuvos vienalytės poros nori jaustis taip užtikrintai, kaip savo balkone atvirai meilę demonstruojančios šveicarės Corinne ir Anouk. Šveicarijoje jau 14 metų galioja vienalyčių asmenų civilinės partnerystės įstatymas, o vos prieš kelias savaites Šveicarai referendume užtikrintai pritarė ir tos pačios lyties asmenų santuokoms. O tai reiškia, kad Corinne ir Anouk galės įsivaikinti.
Apie tokią ateitį Lietuvoje nė nenori pagalvoti griežtai prieš valdančiųjų partnerystės įstatymą pasisakanti valstietė Agnė Širinskienė. Ji abejoja ir tyrimu apie vienalytes lietuvių šeimas.
„Iš 10 apklaustų žmonių, kuriuos dar nenustebčiau jei apklausėjai ir pažįsta, tai nežinau, kokius apibendrinančius tyrimus galima daryti. Kai, pavyzdžiui, reprezentatyvios žmonių apklausos sako, kad homoseksualioms šeimoms nepritaria daugiau kaip 80 procentų gyventojų“, – tikina ji.
Tuo metu valdantieji sako, kad partnerystės įstatymas praverstų ir tradicinėms nesusituokusioms poroms.
„Partnerystės įstatyme šeimos sąvoka nekaip nėra detalizuojama ar keičiama – tiesiog pripažįstama, kad šie žmonės dalinasi ne tik savo pinigine, bet ir savo gyvenimu“, – tikina Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius.
Valdantieji patobulintą partnerystės įstatymą Seimui žada pateikti dar šį rudenį, laukia tinkamos progos, kad nepritrūktų balsų, mat pavasarį siūlymas Seime subliuško pritrūkus vos balsų.
