„Aš nieko prieš tokius formatus ir susitikimus. Žemės ūkis yra gamtos dalis ir mes nesame tikrai prieš, aplinkosauga mums tikrai yra svarbu ir mes kenčiame nuo klimato kaitos labiausiai. (...) Mes esam prieš, kai mes esame nepagrįstai kaltinami kažkuo arba mums dedamos gamtosauginės užduotys, dėl ko žemdirbiai, ūkininkai patiria sąnaudas, o už jas niekas nenori atlyginti“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.
Vis dėl to jis teigė nesutinkantis su aplinkosaugininkų teiginiais, kad dabartinė išmokų sistema skatina žemdirbius neatsižvelgti į aplinkosaugą. Anot I. Hofmano, problemos yra gilesnės, o išmokų Lietuvos ūkininkai gauna mažai, todėl jos daug įtakos nedaro.
„Aš pačių išmokų dalies nesureikšminčiau apskritai ūkininkavime, nes Lietuva gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, ta dalis nėra didelė. Pagrindinė problema, jei kalbėti apie daugiametes pievas, – tai gyvulininkystės ūkių likimas, žmonės atsisako gyvulių dėl to, kad nebegali iš jų pragyventi, tuomet pieva tampa nereikalinga, pieva dėl pievos ir tada, be abejo, jis tą pievą suaria, nes gali tuomet iš to uždirbti daugiau“, – sakė ūkininkų atstovas.
„Deklaruojant daugiametes pievas gaunasi labai panašiai (paramos – BNS), kaip ir už javų deklaravimą, gal javų šiek tiek daugiau“, – teigė I. Hofmanas.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė po susitikimo su I. Šimonyte trečiadienį teigė, kad išmokų sistema skatina ūkininkus neatsižvelgti į aplinkosaugą. Jos teigimu, net ir žinodami, kaip reikėtų elgtis, ūkininkai to nedaro dėl piniginio intereso, nes jiems neapsimoka – dabar sistema skatina pievas suarti ir užsėti lauką javais bei gauti išmokas.
Trečiadienį aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos su I. Šimonyte susitarė, kad sprendžiant ūkininkų problemas į diskusijas bus įtraukiami ir aplinkosaugininkai.
Sausio pabaigoje keliems tūkstančiams ūkininkų surengus protestą Vilniuje, aplinkosaugininkai tuo pačiu metu kvietė Vyriausybę derantis su ūkininkais nepamiršti aplinkosaugos.
