Kai astronomas Artas Hoagas pirmą kartą nukreipė teleskopą į žieduotą telkinį, jo galvoje kirbėjo klausimas: ar tai viena galaktika, ar dvi.
Tai nutiko 1950 metais, tačiau Hoago objekto paslaptis iki šiol verčia mokslininkus kasytis galvą, rašo „Daily Mail“.
Jo išorėje – iš milijonų jaunų, mėlynų žvaigždžių sudarytas žiedas, o centre – raudonesnių, daug senesnių žvaigždžių kamuolys. Tarp šių dviejų telkinių – beveik visiškai tamsus žiedas.
Kaip šis objektas susiformavo, lieka paslaptimi, tačiau viena galimų teorijų tvirtina, kad tai nutiko prieš milijardus metų vienai galaktikai susidūrus su kita. Tokiu atveju antroji galaktika dažniausiai pralekia pro pirmąją, sukeldama žvaigždžių formavimąsi.
Tačiau Hoago objekto atveju antrosios galaktikos nėra, o tai verčia kai kuriuos mokslininkus manyti, kad mėlynasis išorinis žvaigždžių žiedas gali būti pro šalį praskriejusios galaktikos likučiai.
Kita teorija apie tai, kaip šis objektas susiformavo, susijusi su centrinės dalies gravitaciniu efektu, kuris labai seniai išnyko.
Hoago objektas yra maždaug 120 tūkst. šviesmečių pločio, o tai šiek tiek daugiau nei mūsų Paukščių Tako galaktika. Jis yra už maždaug 600 mln. šviesmečių nuo Gyvatės žvaigždyno.
