astronomas

Banginio Tau, vienos iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, sistemoje astronomų grupė aptiko dvi į Žemę panašias planetas, kuriose gali egzistuoti gyvybė, ketvirtadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“. Tos planetos skrieja aplink Banginio Tau žvaigždę, panašią į Saulę ir esančią tik už 12 šviesmečių nuo jos, nustatė mokslininkai. Leidinyje pažymima, kad labai tikėtina, jog šiose planetose sąlygos palankios gyvybei.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT. Havajų universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 20 tūkstančių milijardų kilometrų skersmens vadinamąja supertuštumą. Tai – erdvė, kurioje yra kur kas mažiau galaktikų, negu kitur. Mokslininkai sako, kad tai – labai retas reiškinys, kuris gali padėti suprasti daugiau apie Visatos istoriją ir sandarą.

Astronomai visatoje atrado milžinišką ultravioletinės šviesos deficitą. Kosminiu teleskopu "Hubble" atlikti stebėjimai byloja, kad visatai trūksta net apie 80 proc. šios šviesos. „Vaizdžiai tariant, tai tas pats, tarsi būtume didžiuliame, ryškiai apšviestame kambaryje, tačiau pasidairius po šviestuvus paaiškėtų, kad tame kambaryje šviečia vos viena kita 40 vatų lemputė, – teigia tyrimui vadovavusi Karnegio mokslų instituto astronomė Juna Kollmeier.

Internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pasakiškas vaizdas nakties danguje, rašo dailymail.co.uk. Įraše galima pamatyti retus kadrus, kaip dangaus skliautu keliauja sidabriniai debesys ir šokanti aurora ar kitaip pašvaistė. Šuos Šiaurės pašvaistės vaizdus užfiksavo astronomas Keitnese, Škotijoje. Tiek sibabrinius debesis, tiek ir pašvaistė yra labai reti fenomenai, todėl juos pamatyti vienu metu yra itin sudėtinga.

Astronomai ketvirtadienį paskelbė, kad rado dar vieną mėlyną planetą labai toli nuo Žemės, bet - ne vandens pasaulį, o išdegintą, nesvetingą vietą, kur lyja stiklu. Naudodamiesi kosminiu teleskopu "Hubble", NASA ir Europos kosmoso agentūros ESA mokslininkai pirmą kartą nustatė tikrąją tos egzoplanetos spalvą. Egzoplanetomis vadinamos planetos, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes.

Vatikano astronomas teigia, kad majų žadamos pasaulio pabaigos nebus, rašo dailymail.cu.uk. Tėvas Jose Funesas, Vatikano observatorijos direktorius, apie pranašaujamą pasaulio pabaigą sakė: „apie tai net neverta kalbėti“. Anot jo, gruodžio 21 d. jokios apokalipsės nebus. Šį pranešimą popiežiaus Benedikto XVI patarėjas išplatino Vatikano laikraštyje L’Osservatore Romano.

Vatikano observatorijos kunigas ir astronomas Jose Funesas pranešė, kad jam nepavyko pastebėti jokių pasaulio pabaigos ženklų.  Apokaliptiniai gruodžio 21 dienos scenarijai, pagrįsti majų kalendoriaus interpretacijomis, "net neverti aptarimui", įsitikinęs astronomas. "Visata plečiasi ir jeigu kai kurios teorijos pasitvirtins, kažkuriuo momentu ji nustos egzistavusi, tačiau tai atsitiks ne anksčiau nei už kelių milijardų metų", - J. Funeso žodžius perduoda "Interfaks". Pagrindinis Šv.

Kaltinimai, kad astronomas Edwinas Hubble'as nutildė belgų dvasininką, kuris pirmasis padarė vieną svarbiausių šių laikų atradimų, yra nepagrįsti. Neseniai E. Hubble'o reputaciją sutepė pasirodę teiginiai, kad jis, arba jo sąjungininkas, pasirūpino tuo, kad Georges Lemaitre'as, mažai žinomas katalikų kunigas ir matematikas iš Briuselio, negautų nuopelnų už atradimą, jog Visata plečiasi, praneša naujienų agentūra AFP.

Kai astronomas Artas Hoagas pirmą kartą nukreipė teleskopą į žieduotą telkinį, jo galvoje kirbėjo klausimas: ar tai viena galaktika, ar dvi. Tai nutiko 1950 metais, tačiau Hoago objekto paslaptis iki šiol verčia mokslininkus kasytis galvą, rašo „Daily Mail“. Jo išorėje – iš milijonų jaunų, mėlynų žvaigždžių sudarytas žiedas, o centre – raudonesnių, daug senesnių žvaigždžių kamuolys. Tarp šių dviejų telkinių – beveik visiškai tamsus žiedas.