Penktadienio rytą Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimą Vyriausybės rūmuose pasirašė energetikos viceministras, Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.
Po susitarimo pasirašymo energetikos ministras A. Sekmokas sakė, kad jau artimiausiu metu tikimasi parašyti Koncesijos sutartį ir jau pavasario sesijoje teikti ją tvirtinti Seimui.
Pasak A. Sekmoko, projektas yra sudėtingas, tačiau „pasiektas bendras matymas yra labai svarbus. (...) Reikšminga tai, kad pasiekti principiniai susitarimai su „Hitachi“.
Susitarimo detalės neatskleidžiamos, tačiau energetikos ministro teigimu, preliminaraus susitarimo pasirašymas svarbus ir dėl to, kad patvirtina, jog į Lietuvą ateina pačios moderniausios technologijos.
„Mes užsitikriname, kad turėsime pažangiausias technologijas, kurias galėsime įgyvendinti Lietuvoje“, – sakė jis.
„Šiandien mes fiksuojame pusmečio intensyvių derybų rezultatus. Tai yra tarpinis finišas. Sutarta dėl esminių Koncesijos sutarties principų ir nuostatų“, – teigė energetikos viceministras Ž. Vaičiūnas.
„Mes tikime, kad galėsime prisidėti prie energetinio stabilumo palaikymo ir stabilaus energijos tiekimo šiame regione. Mes labai džiaugiamės šiandien pasirašytu susitarimu dėl pagrindinių Koncesijos sutarties nuostatų. Suprantame Visagino atominės elektrinės projekto svarbą, todėl dėsime visas pastangas, kad Koncesijos sutartis būtų parengta sutartu laiku“, – pareiškė „Hitachi“ viceprezidentas M.Hanyu.
Susitarimas apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais bus baigiama rengti Koncesijos sutartis.
Sutartyje nustatyta, kokią dalį Japonijos bendrovė „Hitachi“, veikianti konsorciume su amerikiečių kompanija „General Electric“, siekia investuoti į elektrinę, kurią planuojama pastatyti iki 2020 metų.
Lenkams kelias dar neužkirstas
A. Sekmokoteigimu, apsispręsti dalyvauti projekte dar gali ir Lenkija.
„Mes neužtrenkiame durų. Lenkija yra mūsų strateginis partneris energetikoje. Tačiau jų pasirinkimus, pasitraukti iš projekto ar likti jame – mes gerbsime", – sakė ministras.
Premjeras A. Kubilus sakė nenorintis vertinti, ar Lenkijos įmonės sprendimas pasitraukti iš projekto gali būti derybų taktika.
„Aš tikrai nesiimu vertinti. Oficialiai, kiek suprantu, turime tik Lenkijos įmonės, kuri dalyvavo derybose, laišką. O kokią derybų taktiką pasirenka partneriai, mes nekomentuojame“, – pareiškė A. Kubilius.
Opozicija džiūgauti neskuba (papildyta 10.58)
Darbo partijai atstovaujantis parlamentaras Kęstutis Daukšys portalui „Balsas“ sakė priimąs sutarties pasirašymą kaip signalą, kad projektas juda. „Susitarimas parašytas, kalbama, kad Lietuva prisiėmė didelius įsipareigojimus, tai nežinau ar čia džiaugtis. Kai bus galima paskaityti – spręsiu ar apsidžiaugsiu. Kol kas tai ženklas, kad projektas, bet neaišku, ar tinkama kryptimi“, - sakė Seimo narys.
Lietuvos socialdemokratų partijos narė Birutė Vėsaitė sako irgi negalinti nei apsidžiaugti, nei liūdėti dėl paties fakto. „Būtų tiesiog labai įsomu sužinoti – ką jie ten pasirašė. Neaišku, nei kokie prisiimti įsipareigojimai, kokia bus savikaina, kokie statybos finansavimo šaltiniai. Jei Energetikos ministerija tai ir žino – slepia nuo Seimo narių. Dabar Seimas išeis atostogų, neposėdžiaus. Taigi lieka visiškai neaišku, kad mus teiskis sužapindinti“, - pabrėžė ji.
Žalieji: iš šio projekto gali nieko nelikti (papildyta 11.23)
Lietuvos „Žaliųjų Sąjūdžio“ partijos pirmininko Juozo Dautarto teigimu, projekto perspektyvos vis tiek išlieka abejotinos. „Kai pas mane buvo atvykę Japonijos žurnalistai ir klausė nuomonės – paklausiau ar jie žino, kas yra LEO.LT. Atsakė, kad ne. Tada papasakojau, kad irgi jau viskas pasirašyta, įstatymai priimti. Valdžia pasikeitė ir kas iš jo liko? Rinkimai po dešimties mėnesių ir kas liks iš šito p[rojekto, kai pasikeis valdžia – nežinia. Mes eisime į rinkimus su aiškia nuostata, kad esame prieš. Valstiečiai-liaudininkai irgi. Bus dar kelios partijos, galbūt net įeisiančios į valdančiąją koaliciją“, - pranašavo žaliasis.
Anot J. Dautarto, Lietuva sukūrė „Hitachi“ gelbėjimo planą. „Tai daugiaplanė kompanija, tačiau jos padalinys, kuris užsiima reaktorių gamyba – nebeturi užsakymų. Atsisako ir Japonija, ir Vokietija, ir pati Europa. Mūsų pozicija visada buvo aiški – branduolinė energetika, kurios ateitis labai abejotina, Lietuvai yra nereikalinga, o energetiniai projektai turėtų būti pirmiausiai kreipami į atsinajinančių šaltinių energetikos plėtrą ir į jungčių su Lenkija bei Švedija statyba, kas turėjo būti padaryta jau seniai“, - mano žaliųjų politikas.
Anksčiau šią savaitę, antradienį apžvelgdamas „Hitachi“ perspektyvas, jos prezidentas sakė, kad tikisi iki vasario vidurio pasirašyti Koncesijos sutartį dėl VAE, o kitų metų vasarą ir galutinę sutartį.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, jame liko Lietuva, Latvija, Estija ir „Hitachi“. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija po lenkų pasitraukimo patvirtino savo susidomėjimą VAE projektu. Kiekviena šalis tikisi gauti dalį naujos elektrinės išgaunamos elektros, priklausomai nuo investicijų.
Pagal įstatymą Lietuvos vyriausybė turi turėti ne mažesnę kaip 34 proc. naujosios elektrinės dalį. Tai kainuotų apie 5 mlrd. eurų (daugiau kaip 17 mlrd.Lt).
Lietuva siekia pastatyti atominę elektrinę, tikėdamasi sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos – vienintelės gamtinių dujų tiekėjos.
Strateginiu partneriu statant naują atominę elektrinę Lietuvoje korporacija „Hitachi“ išrinkta šių metų liepą laimėjusi konkursą, kuriame taip pat dalyvavo JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“. „Hitachi“ pasiūlė Lietuvai maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. . „Westinghouse“ pasiūlytas reaktorius – maždaug 1150 megavatų.
Tuomet buvo skelbiama, kad vyriausybė tikisi, jog sutartis su „Hitachi GE Nuclear Energy“ bus pasirašyta iki šių metų pabaigos.
Taip pat skaitykite:
