Infliacija, kuri ypač palietė būtiniausių prekių ir paslaugų grupes, smukdo Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir padidino infliacinius lūkesčius, rodo „Hansabanko“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa.
Daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad taupydami atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, o 15 proc. sako apsiriboją tik būtinais pirkiniais. Tik dešimtadalis gyventojų teigė, kad perka daugiau nei prieš metus.
„Nors Statistikos departamentas šiandien paskelbė pačią mažiausią mėnesio infliaciją šiais metais – vos 0,2 proc., metinė infliacija išlieka aukšta ir siekia 12,1 proc. Dar didesnis, beveik 20 proc., kainų augimas stebimas būtiniausių prekių ir paslaugų grupėse. Akivaizdu, kad pašokusios maisto, komunalinių paslaugų ir transporto kainos smukdo gyventojų perkamąją galią ir tai keičia jų kasdieninio vartojimo įpročius“, – sako „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Kaip rodo „Hansabanko“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta sociologinė apklausa, Lietuvos gyventojai pesimistiškai vertina savo finansinę ateitį. 48,2 proc. apklaustųjų teigė per artimiausius trejus metus nesitikintis turėti „laisvų pinigų“, kuriuos galėtų skirti taupymui ar investavimui. Dar 18 proc. respondentų mano, kad jų turimos „laisvos lėšos“ ateityje sumažės.
„Tai reiškia, kad didžioji dauguma gyventojų artimiausioje ateityje nesitiki didesnio atlyginimų augimo, o jų infliaciniai lūkesčiai yra pakilę“, – sako T. Andrejauskas. Pasak „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovo, niūresnės nuotaikos palaipsniui lėtina vartojimą bei pristabdo infliaciją.
„Verslas jau pajuto mažėjančią gyventojų perkamąją galią. Vartotojų nuotaikos ir galimybės lemia mažesnę paklausą, ir tai pasireiškia visose verslo srityse. Didžiausias poveikis jaučiamas statybų sektoriuje, kur statybų pasitikėjimo rodiklis per metus nukrito net 39 proc. p., mažiau pasitikėjimas krito pramonės, paslaugų ir prekybos veiklose (atitinkamai 16, 15 ir 14 proc. p.). Visa tai pristabdys verslo investicijas į plėtrą, taigi lems ir tolesnį ekonomikos silpimą. Kita vertus, mažėjant paklausai galima laukti ir lėtesnio kainų augimo“, – pastebi T. Andrejauskas.
„Hansabankas“ priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank“. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank“ dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui“ Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas“, „Hansa gyvybės draudimas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Hansa draudimo brokeris“, „Baltijos autolizingas“ ir „Hansa valda“.
„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.
