Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.
Išgelbėtų vidaus rinka
Šįmet parduoti grūdus po 800 Lt už t ir brangiau nesunku, nes kituose kraštuose jų trūksta, tačiau ne visada taip bus.
„Gali būti ir kitokia situacija. Pavyzdžiui, jeigu kitąmet geras derlius bus visose valstybėse, tai grūdų kaina kris iki 300 Lt už toną. Štai tokiais atvejais mus išgelbėtų vidaus rinka“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.
Jam pritarė LŪS Šilutės r. skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas: „Pagalvokime apie savo ateitį, juk kasmet Lietuvoje auginama mažiau gyvulių. Kur ateityje dėsime užaugintus grūdus? Negalima pasikliauti tik eksportu, nes kitos šalys irgi nesnaudžia.“
Ne tik šie du vyrai mato toliau savo nosies ir supranta, kad valstybėje ūkininkams darbai seksis tik tada, kai visos žemės ūkio šakos bus gyvybingos ir veiks kaip gerai suderintas mechanizmas. Taip mano absoliuti LŪS prezidiumo narių dauguma.
Kodėl per paskutinį LŪS prezidiumo posėdį iškilo toks klausimas? Ne visi politikai tokias problemas supranta, tad neretai priimami keisti įstatymai arba atmetami ūkiški pasiūlymai, o paskui stebimasi, kad Lietuvoje laikoma vis mažiau gyvulių ir parduotuvėse daugėja mėsos gaminių iš kaimyninių valstybių.
Valdžios nesusikalba
Per pastaruosius metus šiek tiek sušvelninti gyvulininkystės ūkiams keliami aplinkosaugos reikalavimai, nuleido kardus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, nes buvęs šios institucijos direktorius su pasimėgavimu girdavosi, kad Lietuvoje keliami griežčiausi reikalavimai ES rinkoje. Pasekmes greitai pajutome. Gyvulių, pavyzdžiui, melžiamų karvių, pradėjo pavojingai sparčiai mažėti. Nors reikalavimai sušvelninti, tačiau tebeliko keistų niuansų, nes valdžioms nesusikalbant, kenčia ūkininkai.
Štai 2011 m. liepos 13 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyva priimtas nutarimas dėl įvairių dokumentų rengimo supaprastinimo ir apribojimų mažinimo iki 300 sąlyginių galvijų (SG) turintiems ūkiams, kai jų savininkai nori rekonstruoti ar statyti ūkinius pastatus. Buvo numatyta tokio dydžio ūkiams netaikyti griežtų sanitarinės apsaugos zonos ribų, tereikalauta, kad iki artimiausio gyvenamojo pastato būtų ne mažiau kaip 300 m, nereikalauta atlikti kelias dešimtis tūkstančių litų kainuojančios poveikio aplinkai procedūros, atsisakyta reikalavimo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą ir nerengti detaliųjų planų.
Atrodė, kad pagaliau ledai pajudės. Tačiau jie užstrigo. Nutarimas priimtas, bet jo nesilaikoma, nes iki šiol nepakeisti kiti teisės aktai, o svarbiausias iš jų – Teritorijų įstatymas.
Ir reikalauja, ir prisiima atsakomybę
Šių metų rugsėjo 20 d. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos pasiūlė pakeisti Teritorijų įstatymą, tačiau ne visi pakeitimai ūkininkams priimtini. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, ūkiams, kuriuose laikoma iki 300 SG, numatyta galimybė nerengti detaliųjų planų statant, remontuojant, rekonstruojant pastatus, tačiau ši pataisa, deja, akivaizdžiai riboja gamybos plėtrą. Kodėl? Todėl, kad įrašyta pastabėlė, jog minėta išimtis negalioja, kai keičiamas pastato plotas. Taigi rekonstrukcija galima tik pastato viduje. Dar galima pakeisti stogo dangą ir nudažyti sienas. Ne daugiau. Tokia išimtis, žinoma, negali ūkininkų tenkinti, nes ir anksčiau niekas nereikalavo leidimo, pavyzdžiui, atlikti darbus fermos viduje.
Kita vertus, LŪS pirmininkas primena, kad nuo būtinų reikalavimų niekas ūkininkų neatleis. Galime prašyti, kad reikalavimai būtų sušvelninti, tačiau ūkiuose turi būti laikomasi elementarios tvarkos. Turime prisipažinti, kad dar yra daug atvejų, kai tiesiog ūkio kieme dunkso mėšlo krūvos, o ūkininkas išvengia atsakomybės. Tačiau jau nuo 2013 m. pradžios netvarkingi ūkininkai bus drausminami ne įspėjimais ar menkomis vienkartinėmis baudomis, bet daug griežčiau. „Jeigu ūkyje nebus mėšlidės, tai pirmais metais ES išmokos bus sumažintos 5 proc., po metų – jau 15 proc., o trečiais metais toks ūkis ES išmokų nebegaus“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Inžinerinio skyriaus vadovas Dalius Aksinavičius.
LŽŪKT skyriaus vadovas ūkininkams pataria pasinaudoti šios institucijos specialistų paslaugomis ir pasitikrinti, ar ūkis atitinka geros agrarinės būklės statusą.
„Mūsų specialistai patars, ką ir kaip pakeisti. Tik nereikia laukti, kol jūsų ūkyje apsilankys kontrolieriai“, – primena D.Aksinavičius.
Ūkininkų sąjungos pasiūlymai
LŪS prašo, kad Žemės ūkio ministerija peržiūrėtų parengtą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų tikslas – paskatinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius laikyti daugiau gyvulių ir paukščių, neparduoti veršelių, o juos išauginti iki didesnio svorio ir tik tada realizuoti, taigi ir vidaus rinkoje sunaudoti daugiau grūdų.
Konkretūs pasiūlymai tokie: parengti minėto įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas, kuriose numatyti, kad statant ar rekonstruojant fermas, kuriose auginama iki 300 SG ir šios fermos yra ne arčiau kaip 300 m nuo gyvenviečių, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nebūtų reikalaujama iš naujo nustatyti sanitarines apsaugos zonas, nereikėtų gauti TIPK leidimo, nereikėtų iš naujo savivaldybių tarybose tvirtinti detaliųjų planų, kai šiuose pastatuose keičiama auginamų gyvulių rūšis.
Be kita ko, dar siūloma parengti teisės akto projektą, kad ūkiams, kuriuose auginama iki 300 SG, už užaugintą ir parduotą mėsą būtų skiriama 0,1 Lt už kg subsidija, ir teikti jį svarstyti Vyriausybei. Taip būtų skatinami tik smulkieji ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai. Tokiai paramai Europos Komisija neprieštarautų, o skaičiavimai rodo, kad išlaidos (apie 16 mln. Lt) valstybei atsipirktų.
Per griežti reikalavimai žlugdo ūkius
Edvardas MAKELIS
, LŽŪKT direktorius
Žinau ne vieną atvejį, kai dėl itin griežtų, brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių procedūrų, reikalingų įvairiems leidimams gauti, gyvulininkystės ūkiai nesiryžta didinti gamybos, o neretai net žlunga.
Mums vertėtų pasinaudoti Airijos patirtimi. Ši valstybė panaši į Lietuvą, tačiau per metus gamina net 6 mln. t pieno ir be jokių skrupulų 2014–2020 m. pieno gamybą ketina padidinti iki 9 mln. t. Mes gaminame tik 1,7 mln. t pieno. Argi negalėtume gaminti daugiau? Trukdo Nitratų direktyva? Airiai surado būdų įvykdyti reikalavimus, ir mes nesunkiai galėtume tai padaryti.
Netvarka politikų galvose
Jonas JAGMINAS
, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Kodėl neveikia įstatymai, leidžiantys plėsti gyvulininkystę ir ypač stiprinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius? Todėl, kad kai kurie mano kolegos Seimo nariai gal nesupranta, o gal tiesiog negalvoja apie valstybei svarbius reikalus, apie tai, kaip kaime sudaryti daugiau galimybių žmonėms uždirbti. Deja, per 8 darbo Seime metus susidariau įspūdį, kad kuo mažiau Seimo narys išmano kokioje nors srityje, tuo jis aktyviau reiškia savo nuomonę ir tiesiog žlugdo protingų žmonių iniciatyvą. Taip yra ir šiuo atveju. Kai kurie Seimo nariai galvoja, kad užauginti gyvulius galima be mėšlo ir kvapų. Dar didesnė netvarka klesti rajonų savivaldybėse. Detaliuosius planus tvirtinančios tarybos nesirūpina darbo vietų kūrimu, yra politizuotos, ieško priešų ir kiek gali delsia tvirtinti planus.
A. Čaplikas
