Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį aptarė kompleksines paslaugas vaikams ir šeimai.
Žmonių nepasiekia paslaugos
Kaip komiteto posėdyje sakė Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, pagrindinė problema ta, kad paslaugos asmenims nėra individualizuojamos.
„Visos paslaugos, kurios teikiamos žmogui, vaikui ar jo šeimai, yra orientuotos į tai, ką turi savivaldybė ar institucija, kuri teikia paslaugas, bet ne pagal žmogaus poreikius. Neatliepia individualizuotai tiek vaiko, tiek šeimos poreikių“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Ir išties, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė pripažįsta, kad dalis paslaugas gaunančių šeimų yra nepatenkintos.
„Žmonės labai nepatenkinti socialinių paslaugų neprieinamumu. Mes turime teisės aktuose gana daug sureguliuota paslaugų, kurios gali būti teikiamos, bet žmonės tų paslaugų negauna.
Šeimų ir asmenų poreikiai gali būti visai kitokie, nei mes teikiame dabar paslaugas. Reikėtų vertinti tai, kad mes, pavyzdžiui, priimame sprendimą dėl paslaugų teikimo, bet žmonės per metus laiko tų paslaugų ir nesulaukia pradedant teikti“, – posėdyje kalbėjo V. Toleikienė.
Jau aišku, kad šiemet augo skaičius šeimų, kurioms reikalinga socialinė pagalba. 2020 m. tokių šeimų buvo 11 080 (su 20 554 vaikais), šių metų pirmąjį ketvirtį – 12 470 šeimos su 22 800 vaikais.
Planuoja daugiau paslaugų visoms šeimoms
Atsižvelgdama į gyventojų nepasitenkinimą, SADM imasi siūlyti pokyčius.
„Pakeitėme metodiką ir reikės vertinti ne tik suteiktas paslaugas bet ir tai, kokie yra nepatenkinti šeimų ar asmenų poreikiai. Ir tuos duomenis rinkti ne tik apklausų būdu, bet ir stiprinti bendradarbiavimą“, – pasakojo V. Toleikienė.
Taip pat ministerija jau ruošia Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus. Įstatymą siūloma papildyti prevencinėmis paslaugomis, kurios stiprintų asmens ar šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Mūsų artimiausi planai yra plėtoti prevencine paslaugas šeimoms. Jos yra nemokamos, atliekamos nevertinant paslaugų poreikio, vėliau poreikių vertinimas atsiranda, kai pradedame dirbti individualiai su šeima. Taip pat teikiama visoms šeimoms, kurios kreipiasi“, – pažymėjo V. Toleikienė.
„Siūlome įtraukti socialinių įgūdžių grupes vaikams ir paaugliams, nes dabar tokių neturime. Taip pat matome, kad reikalingas ir socialinių įgūdžių palaikymas asmens namuose. Kalbame apie atvejus, kai šeima susilaukia kūdikio, kad galėtų darbuotojai aplankyti namuose ir stebėti, kaip šeimai sekasi, padėti, patarti“, – pridūrė V. Toleikienė.
Taip pat ministerija ketina stiprinti šeimų, kurios patiria socialinę riziką, socialinę priežiūrą.
„Norėtume į komandą pasitelkti individualios priežiūros darbuotojus darbui su šeimomis, kurios augina vaikučius iki 1 metų, ir su šeimomis, kurios augina vaikučius iki 3 metų, turinčius raidos sutrikimų“, – sakė V. Toleikienė.
Šiuo metu daugiau nei 70 tūkst. asmenų Lietuvoje gauna kompleksines paslaugas šeimai. Tai – psichosocialinė pagalba, pozityviosios tėvystė mokymai, mediacijos paslaugos, šeimos įgūdžių paslaugos, vaikų priežiūros paslaugas, pavėžėjimo paslauga bei asmeninio asistento paslauga.