Apklausos rodo, kad būtent sveikatą didžiausiu savo turtu įvardija 4 iš dešimties žmonių. Daug tai ar mažai – spręsti jums, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad sveikas maistas, treniruotės ar poilsio paslaugos nėra tautiečių prioritetas.
„Jei alkoholiui ir tabakui skiria apie 8,5 proc. savo pajamų, tai sveikatos priežiūrai – apie 7 proc. Čia toks paradoksas: lyg visi pripažįsta, jog tai didžiausias turtas, bet kai kalbame, ką darome dėl to – tai nelabai“, – teigė finansų ekspertė Odeta Bložienė.
O padaryti, pasak mitybos specialistų, gali kiekvienas.
„50 proc. priklauso nuo paties žmogaus. Reiškia, žmogus turi pasirūpinti, turi sąmoningai pagalvoti, ką gali padaryti, nes savaime nesidaro. Pagalvoti, ką valgo, ką renkasi pusryčiams, ką pietums, ką vakarienei, kiek valgo, kiek skysčių išgeria“, – paaiškino mitybos specialistas Rimatas Stukas.
Kaip aiškina R. Stukas, pinigai čia netgi nėra lemiamas veiksnys. Brangūs ekologiški produktai gal ir sveiki, tačiau tai nereiškia, kad nėra pigesnių alternatyvų.
„Šviežia kokybiška žuvis, kuri yra tikrai labai brangi – aišku, atkris. Na, bet tokiu atveju visaverčius baltymus gali pakeisti kiaušinio baltymai. Kiaušinio baltymas yra prilygintas baltymo etalonui, jis labai geras“, – kalbėjo R. Stukas.
Užtat nesirūpinimas sveikata užbėgant už akių ligoms gali kainuoti brangiai. Pasak finansų ekspertės O. Bložienės, jei jau suserga, vidutiniškai lietuviai nedarbingumo lapelį turi 12 dienų. Uždirbantiems vidutinę algą dėl to susidaro nemenki nuostoliai.
„Per mėnesį jo pajamos sumažėja vien dėl nedarbingumo apie 100 eurų. O jeigu dar priskaičiuotume papildomas išlaidas gydymuisi – dar plius 50 eurų galima pridėti. Sirgti, kaip bebūtų, labai neapsimoka“, – sakė O. Bložienė.
Galbūt todėl beveik pusė pacientų išvis neima nedarbingumo lapelių ir sirgdami keliauja į darbą, taip dar labiau kenkdami sau. Apie žmonių nenorą užkirsti kelią ligoms kalba ir vaistininkai. Jie pastebi, kad su pagalbos šauksmais pacientai atskuba tik tada, kai nebeturi kitos išeities.
„Dažniausiai kreipiasi jaunesni žmonės, kuriems yra nervinis išsekimas. Kadangi patiria daug streso, dažniausiai nemiega. Taip pat labai daug žmonių kreipiasi, kai turi problemų dėl išvaizdos: su nagais, plaukais, odos būklė suprastėjusi“, – minėjo vaistininkė Jovita Juodsnukytė.
Visgi specialistai primena, kad dažniausiai rūpinimasis savimi nekainuoja nieko. Tai – ir buvimas gryname ore, ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, kokybiškas miegas ar visavertė mityba. Kaip pabrėžia ekspertai, jeigu 50 proc. sveikatos būklės priklauso nuo mūsų pačių, galime rinktis: ar savijautą žaloti, ar ja rūpintis.
