Finansų ministerija pirmąją gynybos obligacijų emisiją platins spalio 10-28 dienomis, antrąją – lapkričio 4-18 dienomis, o trečiają – gruodžio 2-16 dienomis.
Kaip skelbiama, visų obligacijų išpirkimas planuojamas po metų.
Įmonės, gyventojai ir organizacijos aukoti krašto gynybos reikmėms gali jau nuo spalio 1 dienos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt. Čia sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas, o nuo ketvirtadienio – ir pirkti obligacijas.
Obligacijas platins bankai „Swedbank“ ir „SEB“ – jų įsigyti galima internetu ir atvykus į „SEB“ padalinį.
Kaip yra sakęs ministras Laurynas Kasčiūnas, šios lėšos bus renkamos į atskirą KAM fondą ir skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui, papildomi mokėjimai taip pat leis „lanksčiau žiūrėti“ į vokiečių brigados priėmimui skirtas lėšas.
Trečiadienio, spalio 8 d. duomenimis, į Gynybos fondą gyventojai buvo suaukoję virš 20,7 tūkst. eurų.
Kaip trečiadienį Eltai pabrėžė L. Kasčiūnas, Valstybės skolos įstatymu obligacijoms įtvirtintos 2 proc. palūkanos yra skirtos ne didelei investicinei grąžai, tačiau prie krašto apsaugos norintiems prisidėti gyventojams.
„Čia ne užsidirbimo reikalas, sutikit. Čia yra tiesiog (galimybė – ELTA) saugiai paskolinti pinigus ir kad tie pinigai nedegtų, viršytų infliaciją arba būtų bent jau panašiai (panašios vertės – ELTA). Taip ir paskaičiuota – manau, tai protinga, nes, jeigu užsidirbimas, čia jau truputį kiti dalykai“, – Eltai kalbėjo ministras.
„Čia jau yra patriotizmo niuansas ir tikslas turbūt neužsidirbti, bet saugiai laikyti (pinigus – ELTA), kad valstybė galėtų iš to dar ir akceleruoti savo gynybą“, – tikino jis.
Ministras tikina į gynybos fondą pirmą savanorišką įmoką pervedęs ir pats, toliau planuoja nuosekliai aukoti kas mėnesį, svarsto įsigyti ir obligacijų.
„50 eurų paaukojau, bet nusistačiau, kad kas mėnesį (eitų periodiniai mokėjimai – ELTA). Čia aukojimas – o dėl obligacijų irgi svarstysiu“, – sakė L. Kasčiūnas.
Nuomonės, kad gynybos obligacijos nėra skirtos užsidirbti, laikosi ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Politikės teigimu, pagrindines fondo pajamas sudarys Seimo padidinti mokesčiai, o šios papildomos lėšos finansuos viršplaninę 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai skiriamą dalį.
„Žmonėms, kurie nori investuoti su didele grąža, yra daugybė pasaulyje priemonių, kur jie gali išpildyti norus gauti didesnę grąžą. Tuo tarpu šis instrumentas buvo sukurtas tam, kad žmonės, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos, valstybei galėtų paskolinti pigiau nei valstybė skolinasi rinkose“, – praėjusią savaitę Eltai sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimui skiriama dalis siekia virš 3,1 proc. BVP.
Ūla Klimaševska (ELTA)
