Anot ministro, derybos eina į pabaigą, o susitarimai turėtų būti įtvirtinti sutartimi.
„Esminis (amunicijos – BNS) parametro tikslas, kad jis tiktų mūsų artilerijos sistemai. (...) Yra tam tikri technologiniai sprendimai, kurie bus rasti“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Čia yra derybos. (...) Jau tokioje (stadijoje – BNS), sakyčiau, į pabaigą“, – pridūrė jis, atsakydamas į klausimą, kiek „Rheinmetall“ gamykloje pagamintų sviedinių ketina įsigyti Lietuva.
„Esminis kriterijus – kad viskas (ką ketina gaminti „Rheinmetall“ – BNS) atitiktų (Lietuvos lūkesčius – BNS)“, – kalbėjo ministras.
Anot L. Kasčiūno, neatmetama, kad dalis gamykloje pagamintos produkcijos būtų tiekiama ir Ukrainai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra užregistravusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad įsigyjant artilerijos sviedinius, skirtus PzH 2000 ir „Caesar“ sistemoms, nebūtų taikomos viešųjų pirkimų procedūros.
Ministras pabrėžė, kad tai buvo viena iš susitarimo su „Rheinmetall“ sąlygų.
„Norint tokią gamyklą turėti, reikia ir turėti svertą – tai yra įsigijimus. Tie įsigijimai, be abejo, bus pagal visus mūsų planus – tiek, kiek mums jų reikia. Amunicija yra rimtas dalykas, sandėlius reikia užsipildyti, tai viskas yra šiuo atveju paskaičiuota pagal mūsų poreikius“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Projektas turi būti maksimaliai naudingas Lietuvai“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad rengiantis „Rheinmetall“ gamyklos statyboms Lietuvoje „yra labai daug parametrų, kuriuos reikia išgryninti, dėl kurių reikia susitarti ir susiderėti“.
„Projektas yra gerokai kompleksiškesnis. Yra Krašto apsaugos ministerijos dalis, yra dar kitos dalys. Dėl to labai svarbu, kad tas politinis dėmesys būtų maksimaliai išlaikytas“, – BNS trečiadienį sakė A. Armonaitė.
„Uždavinys yra paprastas – kad šitas projektas būtų maksimaliai naudingas Lietuvai“, – teigė ministrė, paklausta, ar tai, ką ketinama gaminti „Rheinmetall“ gamykloje, atitinka Lietuvos lūkesčius.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė siūlymui keisti „Rheinmetall“ būsimai artilerijos amunicijos gamyklai numatyto daugiau nei 339 hektarų ploto sklypo Radviliškio rajone paskirtį iš žemės ūkio į pramonės ir sandėliavimo. Registrų centro duomenys rodo, kad sklypo paskirtis jau pakeista.
„Patį sklypą irgi reikės pritaikyti tai investicijai, vystyti, tai kainuos pinigų“, – teigė A. Armonaitė.
Žemės nuomos sutartį su koncernu anksčiau planuota pasirašyti liepą, o gamyklos statybas pradėti spalį. BNS žiniomis, dabar ketinama visas reikalingas sutartis pasirašyti maždaug per mėnesį, tuomet prasidėtų ir statybos.
„Rheinmetall“ gamyklai numatytą sklypą Radviliškio rajone iki liepos 1 dienos valdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), o naudojo jo padalinys – Gyvulininkystės institutas.
„Rheinmetall“ gamyklą Vyriausybė liepą pripažino svarbiu projektu valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti. Toks išskirtinis statusas leis gamyklos statybas pradėti dar neturint leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.
Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
