Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas pripažino, kad dalijimosi platformos „Uber“ vairuotojai turėtų turėti panašias teises, kaip dirbantys pagal darbo sutartis. Anot teismo, vairuotojai patys nenustato teikiamų paslaugų kainų, jų gaunami užsakymai priklauso ne nuo bendrovės, tad ji darbuotojams turėtų užtikrinti minimalią algą, apmokamas atostogas ir kitas garantijas.
„Uber“ generalinis direktorius Šiaurės ir Rytų Europoje Jamie Heywoodas tikino, kad bendrovė gerbia JK sprendimą. Tačiau įmonės atstovas pažymi, kad šis sprendimas apima tik JK dirbančius vairuotojus.
„Be to, sprendimas galioja tik darbuotojams, kurie įmonėje pradėjo dirbti iki 2016 metų. Vėliau bendrovėje įvyko pokyčių. Pavyzdžiui, nemokamas draudimas vairuotojams ligos ar nelaimės atveju.
Šiuo metu ketiname kalbėtis su vairuotojais dirbančiais JK, kad suprastume, ko jie tikisi ir nori iš mūsų bendrovės po teismo sprendimo“, – komentavo įmonės atstovas.
Pasak J. Heywoodo, teismo sprendimas turės įtaką visoms dalijimosi platformoms.
„Jos buvo sukurtos, nes prieš tai dešimtmečius veikusia reguliavimo sistema žmonės suabejojo. Tad dalijimosi platformos atnešė į rinką lankstumą. Beveik 90 proc. vairuotojų, dirbančių pas mus, būtent lankstumą įvardijo, kaip pagrindinę priežastį, kodėl pradėjo dirbti.
O savarankiška veikla pavėžėjimo įmonių rinkoje nebuvo naujiena, ne tik mūsų įmonė naudoja tokį modelį. Pavyzdžiui, JK daugiau negu 80 proc. visų rinkoje esančių pavežėjų ir taksi įmonių vairuotojų dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai“, – aiškino įmonės atstovas.
Ar ir kaip toks vienos šalies teismo sprendimas gali iš esmės pakeisti Lietuvoje ir visame pasaulyje išpopuliarėjusį darbo būdą?
Lankstumas svarbiau?
Pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ vadovas Lietuvoje, Andrius Pacevičius sakė, kad JK teismo sprendimas bus iššūkis tūkstančiams vairuotojų JK, kurie pavežėjo darbą pasirinko būtent dėl galimybės dirbti lanksčiai, kada nori ir kiek nori, individualios veiklos pagrindu.
„Juk tai yra esminis pavėžėjimo platformų veiklos principas, ir vairuotojams tai yra vienas didžiausių privalumų dirbant su viena ar kita pavėžėjimo platforma.
„Bolt“ palaiko vairuotojus, kuriems svarbus šis lankstumas ir laisvė. Stebime pokyčius, vykstančius šioje srityje, ir nuolat stengiamės gerinti savo paslaugų prieinamumą“, – komentavo bendrovės atstovas.
Darbuotojai taps našta
„Luminor” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pritarė JK teismo sprendimui.
„Juk iš pradžių ši „Uber“ platforma buvo skirta žmonėms, kurie naudodami savo automobilį laisvu laiku siekė papildomai užsidirbti. Tačiau dabar matome, kad šie vairuotojai dirba visu etatu. O pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės jau beveik pakeitė taksi įmones.
Jų technologinė pažanga ir efektyvumas pritraukia vartotojus. Jiems patogu automobilį išsikviesti programėlės pagalba. Taip pat atsiskaitymo būdas yra patogus, pinigai automatiškai nuskaičiuojami nuo kortelės. Visi šie dalykai leidžia pavėžėjimo paslaugą teikti efektyviau. Tačiau paslauga yra lygiai tokia pati, kaip ir taksi įmonių, beveik niekas nepasikeitė“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, didžiajai daliai vairuotojų pavėžėjimo veikla yra jų pagrindinis darbas.
„Jeigu žmogus dirba visą darbo dieną jis neturėtų būti tik laisvai samdomas darbuotojas. Ateityje tokie darbuotojai valstybei taps našta, nes jie nemoka viso socialinio draudimo, gauna ne visas socialines garantijas. Jeigu suserga ar netenka darbo, jie jaučia didesnį nerimą ir neapibrėžtumą.
Be to, tokios pavežėjimo įmonės su taksi bendrovėmis sudaro nevienodas konkurencines sąlygas“, – teigė Ž. Mauricas.
Tačiau anot ekonomisto, reikėtų kalbėti ne tik apie pavežėjų dalijimosi platformas.
„Dar vienas pavyzdys apgyvendinimo paslaugas teikianti „Airbnb“ platforma. Pirminė jos idėja buvo užleisti savo būstą, jeigu jis kuriam laikui yra nenaudojamas. Tačiau dabar šioje platformoje būstai tampa viešbučiais.
Veikla vykdoma tokia pati kaip ir viešbučių, tačiau mokestinė našta jiems mažesnė. Konkurencinės aplinkos požiūriu tai nėra sąžininga“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, įvairių dalijimosi platformų siūlomas lankstumas neatperka žalos, kuri pasimatys tik po kelerių metų.
„Ateityje gali tekti keisti ir Darbo kodeksą, ieškoti sprendimų, kad dalijimosi platformose dirbantys žmonės turėtų visas socialines garantijas, galėtų užsidirbti pensijai“, – sakė Ž. Mauricas.
Darbuotojai verčiami atsisakyti darbo sutarčių
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad ne tik JK iškėlė dalijosi platformų darbuotojų darbo sutarčių problemą.
„Pernai matėme, kaip Suomijoje buvo nuspręsta, kad maisto kurjeriai turėtų būti ne laisvai samdomi darbuotojai, bet dirbti pagal darbo sutartis. Visoje Europoje apie tai kalbama vis dažniau.
Džiaugiamės, kad pagaliau šalys siunčią aiškią žinutę, kad dalijimosi platformų darbai nėra smulkiųjų verslininkų ar amatininkų darbai, kurie dirba pagal verslo liudijimus ar individualią veiklą“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Pasak jos, darbdaviai, norėdami atsikratyti dalies atsakomybės ir siekdami kontroliuoti ar manipuliuoti darbuotojais, naudojasi tokia darbo santykių forma, nes darbo sutartis sukelia nepatogumų.
„Tačiau darbuotojo atžvilgiu darbo sutartis duoda daugiau socialinių garantijų ir galimybę apginti savo teises. Šiuo metu jeigu dalijimosi platformos darbdavys nesumoka darbuotojams atlyginimų, jų Darbo kodeksas nebegina. Tad darbuotojai savo teises ginti gali tik teisme“, – aiškino I. Ruginienė.
Jos teigimu, visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje pastebima tendencija, kad vis daugiau įmonių darbuotojus skatina dirbti su individualios veiklos sutartimis.
„Tai mes matome aviacijos srityje. Taip pat populiaru vadybininkus įdarbinti ne pagal darbo sutartį, bet su individualia sutartimi. Dažniausiai darbdaviai apie tokius darbo santykius darbuotojams kalba tik iš teigiamos pusės. Žada, kad jie bus laisvo oro direktoriai, patys rinksis darbdavius, darbo laiką.
Tačiau neigiamų dalykų taip pat nemažai. Niekas nekontroliuoja darbo užmokesčio, tad šis priklauso tik nuo darbdavio valios. Dažnai darbuotojams reikia dirbti daugiau, kad jie gautų bent minimalias pajamas. Taip pat ant darbuotojo pečių gula visos socialinės garantijos. Darbo sauga darbdavys nesirūpina, tad atsitikus nelaimei darbuotojas irgi lieka vienas“, – komentavo darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė pastebėjo, kad jaunimas šiuo metu negalvoja apie pensiją. Tačiau tikėtina, kad jeigu jie ilgai dirbs kaip samdomi darbuotojai, gaus tik bazinę pensiją.
