Nors gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja ne vienerius metus, deklaracijos neatspindi nei žmonių turto, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos deklaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duomenys realūs.
Mokesčių inspekcija atkerta: esą kai norima nustatyti žmogaus neteisėtą praturtėjimą ar gaunamų pinigų skaidrumą, vadovaujamasi ne vien deklaracijomis, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja jau penkiolika metų, tačiau iki šiol teisės aktuose nėra apibrėžta, ko tuo siekiama. Pasak Valstybės kontrolės, iš deklaracijų net negalima nustatyti, kaip kinta deklaruojančiųjų turtas, gausėja ar mažėja pajamos.
„Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja, ar sumokėti visi mokesčiai, ar teisingai. Jei jūs, kaip deklaruojantysis, patenkate į rizikingų asmenų sąrašą, tada jie pradeda tyrimą. Mes siūlome Vyriausybei nustatyti tikslus, ko mes siekiame tuo deklaravimu, ir po to įvertinti sistemą, ar ta sistema įgali tuos tikslus pasiekti. Jei ne, tai ją reikia keisti ir keisti iš esmės“, – kalbėjo Valstybės kontrolės 6-ojo departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.
Valstybės kontrolė abejoja, ar deklaracijose pateikiamais duomenimis gali vadovautis įvairios institucijos, pavyzdžiui, kai sprendžiama, ar gyventojams suteikti socialinį būstą, ar skirti socialinę paramą. Net jei žmogus deklaruoja brangų turtą – juvelyrinius dirbinius, meno kūrinius, pasak Valstybės kontrolės, inspekcija negali jų įvertinti.
„Spendžiant dėl neteisingo praturtėjimo, duomenys pirmiausia turi būti tikslūs, pateiktos visos pajamos. Jei duomenys yra pateikiami, jie turi būti ir patikrinami. O patikrinti juvelyrinius dirbinius, įsigytus meno kūrinius VMI yra neįgali ir negali to padaryti“, – tvirtina R. Masiulionienė.
„Deklaruojant duomenis, visą laiką yra vertinama, ar jie atitinka tikrovę. Jei žmogus deklaruoja, kad turi po pagalve 1 mln. litų, tai tikrai reikia pagrįsti, iš kokių lėšų buvo sutaupyti tie pinigai, kuriuos jis laiko namuose. Vertinami įvairūs šaltiniai, ne tik deklaracijos duomenys, bet ir informacija iš kitų šaltinių, iš įvairių registrų ir iš įvairių juridinių asmenų“, – aiškina Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.
Per auditą nustatyta, kad Mokesčių inspekcija, administruodama popierines deklaracijas, ne visada gali užtikrinti duomenų saugumą, pasigendama ir tinkamos duomenų apsaugos, kai gyventojas popierinę deklaraciją atneša į apskrities inspekciją.
Apskritai Valstybės kontrolė ragina Mokesčių inspekciją dėl tris kartus didesnių išlaidų, nei kainuoja apdoroti elektronines, atsisakyti popierinių deklaracijų. Pernai turtą deklaravo beveik 100 tūkstančių, o pajamas – daugiau nei 800 tūkst. gyventojų.
Tomas KAVALIAUSKAS
