Nepaisant šiltesnių orų, gyventojai piktinasi sulaukę didesnių sąskaitų už šildymą nei tada, kai už lango buvo gerokai šalčiau.
Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad taip negali būti. Esą statistika rodo, kad šio šildymo sezono kainos yra mažesnės nei ankstesnio.
Šilčiausiais metais sąskaitos didesnės?
Vilnietė Saulė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) gyvena Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje statytame daugiabutyje.
Į naujienų portalą tv3.lt ji kreipėsi itin pasipiktinusi dėl neseniai gautos sąskaitos už šildymą buto, kuriame gyvena.
„Kaip taip gali būti, kad šių metų gruodžio mėnesį (už lapkritį), šilčiausiais metais istorijoje, gavau nepaaiškinamą šildymo sąskaitą.
Savo namuose gyvenu jau 4 metus ir dar taip nėra buvę, kad turėčiau mokėti tokią sumą, kai dar galiu miegoti praviru langu“, – stebėjosi Saulė.
Moteris tikino nesuprantanti, kodėl klimatui šylant už būsto šildymą tenka mokėti daugiau nei tada, kai buvo šalčiau.
„Per visą minėtą laikotarpį, didžiausia mano sąskaita buvo 90 eurų vasario mėnesį (kuris standartiškai būna šalčiausias), o dabar, net neprasidėjus žiemai ir šalčiams, turiu sumokėti 94 eurus.
Tai arba kažkas nelabai apskaičiuoja, kiek reikia šildyti, kad man netektų leisti šilumos į lauką, arba aš labai stipriai kažko nesuprantu“, – svarstė skaitytoja.
Vidutinė suma buvo mažesnė?
Vilniaus Šilumos tinklų Komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė tikino, kad šio sezono šildymas pirmaisiais mėnesiais buvo pigesnis negu praėjusiais metais.
Esą taip buvo nepaisant to, kad prie šildymo išlaidų šiemet prisideda visoje Lietuvoje gyventojams taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Praėjusius du šildymo sezonus Seimo sprendimu centralizuotai tiekiamai šilumai šis mokestis nebuvo taikomas.
„Šildymo sąskaitų mažėjimo tendenciją Vilniuje rodo vidutinių sąskaitų sumos skirtinguose daugiabučiuose, kurios, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai mažėjo beveik dešimtadaliu“, – komentavo M. Merkytė.
Ji skaičiavo, kad lapkritį už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė apie 47 eurus su PVM. O ankstesnio sezono šildymas tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai kainavo 51 eurą be PVM.
Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė lapkričio mėnesio šildymo sąskaita yra 81 euras su PVM, praėjusį sezoną – 88 eurus be PVM.
„Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad nors šilumos kaina visiems gyventojams yra vienoda, tačiau suvartojamas šilumos kiekis yra individualus. Tai priklauso nuo individualių vartojimo įpročių, o labiausiai – konkretaus pastato energetinio efektyvumo, nes šilumos kaina vienoda visiems klientams.
Šie faktoriai lemia suvartotos šilumos kiekį konkrečiame pastate, pagal kurį ir yra skaičiuojamos sąskaitos už šildymą. Būtent dėl šios priežasties labai skiriasi skirtinguose daugiabučiuose klientų patiriamos išlaidos šildymui“, – aiškino M. Merkytė.
Seno namo būklė nuolat blogėja
Komentuodama skaitytojos laišką, „Vilniaus šilumos tinklų atstovė“ svarstė, kad, sprendžiant iš įvardinto sąskaitos dydžio, galima daryti prielaidą, kad daugiabutis namas yra senas, nerenovuotas.
„Nesiimant jokių veiksmų gerinti namo energetinį efektyvumą, kasmet namo būklė prastėja, todėl esant net ir 1,2 laipsniu šiltesnei vidutinei lauko oro temperatūrai, dėl nesandarių pastato konstrukcijų būstų šildymui gali reikėti didesnio kiekio šilumos energijos.
Taip pat kasmet dėvisi ir šilumos punkto įranga, kurios neefektyvus veikimas gali lemti net 15 proc. didesnį šilumos suvartojimą. Taigi šioje situacijoje taip pat nėra aišku, kaip prižiūrimas šis svarbus namo vidaus inžinerinis įrenginys, kuris itin svarbus šildymo kokybei bei efektyvumui“, – pastebėjo pašnekovė.
Anot jos, vėdinti butą, kaip nurodė skaitytoja, yra būtina, tačiau svarbu tą daryti taisyklingai: kur kas efektyviau yra vėdinti intensyviai, plačiai atveriant langą, bet trumpai.
Esą Ilgą laiką palikus pravirą langą dalis šilumos yra išvėdinama, nors už ją vis tiek reikia mokėti.
„Jeigu vis dėlto bute yra pernelyg šilta, būtina gyventojams kreiptis į savo namo administratorių arba bendriją. Šilumos tiekėjas butuose temperatūros nereguliuoja.
Už tai atsakingi namo administratoriaus arba bendrijos paskirti namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai, kurie pagal gyventojų pageidavimus, šilumos punktuose nustato šilumos intensyvumo parametrus, nepažeidžiančius higienos normų“, – nurodė M. Merkytė.
