Balandžio viduryje į laukus sodinti vasarinių svogūnų sodinukų išskubėjo Trakininkų kaime (Alytaus r.) ūkininkaujančio Mindaugo Anušausko šeima. Daržininkas VL pasakojo, kad vos nušvinta saulė, kimba į darbus. Jau apsodino per 0,5 ha žemės keleto veislių svogūnų sodinukais.
Artimiausiuose planuose, kai liausis lietūs ir pradžius, – dar apie 1 ha pasėti iš sėklyčių. „Norisi daugiau. Pasisodinti nesunku, bet norus stabdo žinojimas, kad po to dideliuose plotuose turėsime rūpesčių – reikės kovoti su piktžolėmis“, – pasakojo ilgametis svogūnų augintojas.
Dabar Dzūkijos krašto daržininkas savo ūkyje atidžiai stebi rudenį iš sodinukų pasodintų žieminių svogūnų lauką. Kartu su žieminiais česnakais svogūnai čia užima apie 0,5 ha. Matyti, kad šie peržiemojo – šiame lauke svogūnų laiškai užaugę apie gerą sprindį. Bet augalai per užsitęsusią žiemą patyrė daug streso, todėl laiškai ne tokie žali, kokių norisi, kraštai pageltę, kai kurie laiškai nulinkę.
Tačiau daržininkas iš savo ilgametės daržininkystės patirties žino, kad augalus pamaitinus maistinėmis medžiagomis svogūnų laiškai greitai atsigaus ir pasistiebs. Nors džiaugtis būsimu derliumi per anksti, M.Anušausko šeima už maždaug poros savaičių tvirtai žinos, kokio žieminių svogūnų derliaus galima tikėtis vasaros pradžioje. Naujojo derliaus svogūnus jie paprastai pradeda rauti birželio pirmoje pusėje.
Ne visi peržiemojo
Daržininkas atviras: šį sezoną kur kas prasčiau sekėsi auginti žieminius svogūnus, pasėtus rudenį iš sėklyčių. Jis pasakojo, kad ir iš sėklų rudenį svogūnai sudygo, bendras vaizdas buvo gražus, net įspūdingas akiai. Bet šiame lauke svogūnai neišžiemojo. „Gal mano technologija nepasiteisino, gal į sėjos laiką nepataikiau ar kas kitas nepatiko: po truputį nyko ir iš sėklų augintų svogūnų nebeliko – neišsiauginome. Bet kitą sezoną vėl bandysiu“, – tikino atkaklus daržininkas.
Jo teigimu, nors jau turi sukaupęs nemažai patirties, kasmet dar bando, eksperimentuoja. Kartais pasiseka, kartais – ne. Kai svogūnų lauke pražysdavo daug žyduolių, mokslininkė Audronė Žebrauskienė ūkininkui specialiai pasiūlė sėti sėklomis arba sodinti svogūnėlius rudenį. Tą daro antrus metus.
Pavyzdžiui, pernai užaugo, bet buvo labai reti, nes dalis išmirko. Šiemet žieminiai svogūnai, auginti iš sodinukų, tankūs, tik dar laiškai nėra įspūdingi. Pasak svogūnų augintojo, kai laiškai suvešės, sužaliuos, bus ženklas, kad užaugins ir svogūnų roputes. Toks rezultatas būtų perspektyvus, juolab kad šiemet rinkoje jaučiamas svogūnų trūkumas.
Beplanuodamas tolesnį pavasario darbymetį, M.Anušauskas VL užsiminė, kad pas juos Trakininkuose šiemet vis dar per daug drėgmės. Jam teko neseniai važiuoti link Šakių, link Antanavo (Kazlų Rūdos sav.), ten Dzūkijos ūkininkas stebėjo, kad zanavykai ir suvalkiečiai savo laukus jau aria.
„O pas mus dar vis balos stovi. Kažkaip dzūkų šiemet pavasaris nelepina. Mano ūkyje tai tikrai. Šlapia, kai kur dar neįeinu į laukus“, – susirūpinęs pasiguodė daržininkas iš Alytaus rajono, teigdamas, kad kai oras buvo geras, pasiruošė dirvą, planavo sėti svogūnų sėklas, bet naktį tiek gausiai prilijo, kad nebežino, kada vėl įeis į laukus.
Savadarbė sodinamoji
Vasariniams svogūnams M. Anušauskas šiemet skirs per 1 ha žemės. Užsodinti tokius plotus nėra lengva – rankomis visų darbų nepadarysi, todėl Mindaugas pagalbon pasitelkė savadarbę sėjamąją. Kaip pats sakė, yra ir pats seniau daug sukonstravęs prietaisų, bet šį kartą idėja nukopijuota nuo lenkų sėjamosios, o ją sukonstravo nagingas draugas, nes pačiam Mindaugui trūko laiko.
„Visgi labai daug darbo, bet kai rankomis sodini, vieną kitą savaitę anksčiau laimi. Tokiu sodinimo būdu svogūnėliai gražiai pasisodina šaknimis į žemę. Beriant sodinamąja, juos daugiausia suguldo, kartais „aukštielninkus“ įterpia. Taip pasodinęs prarandi šiek tiek laiko. Praėjusiais metais dalį rankomis sodinome, dalį – sodinamąja, o šiemet surizikavome ir viską susodinome mašina“, – patirtimi dalijosi Trakininkų kaimo ūkininkas.
Jis pats savame ūkyje svogūnus, sėjamus iš sėklų, pasėja tankiau. Kai laiškai, išauginti iš svogūnėlių, jau baigiasi, prasideda išaugintų iš sėklų metas, nes šie pasiekia prekinę išvaizdą. Tada juos rauna ir tiekia kartu su svogūnų laiškais. „Svogūnų laiškus anksti pavasarį užaugina daugelis, bet ropučių – nėra. Mano ūkyje birželio mėnesį bus šviežios svogūnų ropelės kartu su laiškais. Tai dviguba nauda ir panaudojimo vertingumas. Tokiu laiku šeimininkėms virtuvėse reikia ir to, ir ano“, – planavo daržininkas.
Jo teigimu, liepos mėnesį svogūnų laiškai daržuose jau pradeda gelsti, o vasarinių svogūnėlių laiškai dar būna įspūdingi. Be to, kai tankesni, tai pirmiausia išraunamas gražesnis. Tad ir iš sėklų auginami svogūnai lieka tinkamo retumo ir užauga gana įspūdingo dydžio. Žinoma, jei pavyksta susidoroti su žolėmis, nes, Mindaugo teigimu, visų daržininkų pagrindinė bėda – piktžolės. Todėl svogūnus tenka ravėti rankomis. Kai vasaros antrojoje pusėje pasipila antroji banga piktžolių, bet svogūnai jau būna dideli, tuomet prie jų jau nekiša nagų.
Ir roputės, ir laiškai
Jaunų svogūnų su laiškais derlių Anušauskai pradeda imti birželio mėnesio pirmąjį dešimtadienį. Kaip šiemet pavyks – kol kas nežino. Daržininkas pradžioje rauna mažo kiaušinio dydžio roputes ir tiekia kartu su laiškais. Anot daržininko, tiek svogūno roputės, tiek svogūnų laiškai būna valgomi, šeimininkės mielai juos naudoja.
Vien svogūnų laiškus pjauti ir nešti parduoti augintojas sau neleidžia. Sako, būtų per didelė prabanga birželio pradžioje prekiauti be laiškų, o ir kaina būtų per didelė. Dėl įvairovės Dzūkijos daržininkas pavasarį sodina vasarinius raudonos spalvos svogūnų sodinukus. Kai šių roputės užauga, svogūnai, išrauti kartu su laiškais, būna labai gražūs ir skanūs.
M. Anušauskas negalėtų tvirtinti, kad svogūnai yra pakankamai pelninga kultūra ir juos verta auginti ūkyje. Anot daržininko, svogūnams pabrangus, žinoma, daugeliui atsiras ūpas juos auginti.
„Vadovaujuosi savo mamos, buvusios daržininkės, sena taisykle: brangu, pigu, reikia sodinti. Buvo sezonų, kai prisiaugini, bet svogūnai būna labai pigūs. Kartais net reikėdavo išmesti neparduotą derliaus perteklių į mėšlo krūvą – nieko nepakeisi. Šiemet, kai svogūnų kaina tokia aukšta, tai aišku, kad visi stversis svogūnų auginimo. Bet gal bus atvirkščiai, gal šiemet neužauginsime arba gal bus labai pigūs.
Nors, jeigu sugebėtume užauginti anksti, birželiui, tai tikrai perspektyvu – nedaug kas dar būna užauginę. Iš svogūnėlių nedaug kas augina, o iš sėklų, kaip besistengtum, be liepos pabaigos derliaus nelauk, nebent labai gerai sekasi, tada turėsi liepos pradžioje. Nieko anksčiau neišspausi“, – lygino M. Anušauskas.
Atsargų – mėnesiui
M. Anušauskas orientuojasi ir į šviežią žalumyninę produkciją, ir į žiemai saugomą aruoduose. Iš sėklų užauginti svogūnai gerai išsilaiko žiemą. Be to, santykinai pigesnis auginimas. Šiemet M.Anušauskas pirko olandiškus svogūnėlius, kurių kaina siekė 2,40–2,70 Eur/kg. Pirko jų beveik toną. Kiekvienam daržininkui labai svarbi sodinamosios medžiagos kaina. Šiemet svogūnų sėklyčių kaina 10 arų apsodinti siekė apie 100 eurų.
„Gera sodinamoji medžiaga yra labai brangi“, – teigė M. Anušauskas, pridurdamas, kad jo ūkis naudoja olandiškas sėklas ir sėjinukus. Jam jau kelinti metai jos pasiteisina.
„Toks mūsų, daržininkų, gyvenimas. Kai užaugini, nuimi derlių, viskas atsiduria sandėlyje, tai kiti sako: oi, kaip tau gerai. Patariu auginti ir jiems. Galėsime vienas greta kito prekiauti, tieksime į valgyklas. Kartais ir pretenzijų sulauki – tai per brangu, tai ne tokia išvaizda. Tada prašau pasakyti receptą, kaip sveikai ir dar pigiai užauginti daržoves“, – nepykdamas ant valgytojų pasakojo Mindaugas.
Balandžio antrojoje pusėje M. Anušausko ūkio saugyklose pūpsojo kelios tonos svogūnų, nedideli kiekiai bulvių, morkų, kopūstų. Jis skaičiuoja, kad atsargų užteks vienam mėnesiui.
Laiškai šiltnamyje
Nors svogūnai šiemet brango, daržininkas Eimantas Bakšys iš Miroslavo (Alytaus r.) jų planuoja auginti tiek pat, kiek augino pernai – šiek tiek per 30 arų. Daržininko nuomone, nieko nelaimėsi, jeigu daugiau jų pasodinsi. „Gal kitų ir bus toks mąstymas, kad daugiau sodinsime, tai „biznį“ iš to padarysime. Bet aš nemanau, kad taip bus“, – svarstė jis.
E.Bakšio ūkis laikysis tradicijos – jau nusipirkę standartinį kiekį sėjinukų ir plotų neplės. Tokiame plote (31 are) pernai užaugintų svogūnų daržininkas dar ir dabar turi pardavimui. Jo teigimu, iki naujojo derliaus kažin ar užteks, bet balandį prekiauja, gal dar liks ir gegužei. Jie daugiausia augina geltonųjų svogūnų, atsirinkę veislę, kuri geriausiai išsilaiko, juos vadina „superiniais“ svogūnais. Taip pat užsiaugina kur kas mažesnius kiekius raudonųjų, nes šie trumpiau išsilaiko – žiemos metu pūva. Balandžio mėnesį turgelyje mažesnio dydžio nestandartinius svogūnus ūkininkas pardavinėjo už 1 Eur/kg, o už atrinktų geros prekinės išvaizdos didesnių svogūnų kilogramą prašė 1,50 euro.
„Svogūnų kokybė iš tiesų labai gera, žmonės įvertina – perka ir pabrangus“, – kalbėjo Alytaus turguje prekiaujantis daržininkas, neslėpdamas, kad anksčiau gražūs svogūnai kainavo mažiau – 1,2 euro.
E.Bakšio ūkio šiltnamyje jau stiebiasi ir svogūnų laiškai. Kalbintas daržininkas skaičiavo, kad jau tik dienų klausimas, kada žalumynus pradės pjauti ir vežti į turgų. Svogūnų augimui, jo pastebėjimu, galėjo būti daugiau saulės, tada būtų dar greičiau užaugę.
„Gražūs laiškai užaugo. Juos išauginome iš pasodintų savų svogūnų. Panaudojome nestandartinius arba ankstyviausios veislės svogūnus. Jie greičiau sprogsta ir būna labai gerai laiškams išauginti“, – sakė ankstyviausių žalumyninių daržovių augintojas.
Pasak E.Bakšio, svogūnų galvutes ir svogūnų laiškus ūkyje verta auginti, bet realybėje, jeigu norėtų apsėti didelius plotus, tai jau būtinai reikėtų įsigyti svogūnų sodinamąją. Iki šiol šiame ūkyje svogūnai sodinami rankomis – supuola visa šeima ir apsodina 30 arų.
„Kantrybės daug reikia, bet vis dėlto geriausiai užauga sodinti rankomis. Svarbiausia – svogūnai labai tvarkingai būna susodinti. Mes kartą darėme eksperimentą. Bandėme sodinti greičiau – su sodinamąja, bet kur buvo rankomis sodinti, užaugo gražesni“, – aiškino E.Bakšys, pridurdamas, kad sodinimui skiria 3 dienas.
Šiemet savo laukuose Bakšiai ilgai negalėjo nei ruošti dirvos, nei sodinti – per šlapia. Sodinimo darbai nusikėlė, kol pradžius. Be to, anot E.Bakšio, svogūnams reikia šilumos, todėl jie vasarinius svogūnus sodina gegužės mėnesį.
Ūkininkas Povilas Lazauskas iš Pupasodžio kaimo (Alytaus r.) pasakoja prieš keletą metų 34 aruose žemės pardavimui išaugindavęs apie toną svogūnų ir česnakų. Jis planuoja įsirengti ūkio pastatus, kur galėtų sandėliuoti produkciją, ir tada vėl atnaujinti svogūnų auginimą.
„Kai auginau, tuo metu man būdavo lengviau parduoti česnakus, bet parduodavau ir svogūnus. Ne didmena, bet ne mažiau kaip po 50 kg. Svogūnus žmonės dažniau perka parduotuvėje, o česnakų ieško pas augintojus. Mano tokia patirtis – česnakai būdavo paklausesni. Kaip šiemet būtų – neaišku, nes neturiu šių daržovių“, – atviravo P.Lazauskas, po metų kitų planuojantis sugrįžti prie šių daržovių auginimo.