Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų.
Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos. Ūkininkai siūlo įsigyti obuolių, bulvių, burokėlių kilogramą už 1 eurą, morkos šiek tiek brangesnės, jos kainuoja 1,2 euro už kilogramą. Žiedinių kopūstų kilogramas kainuoja 4 eurus, o paprastų šviežių kopūstų kilogramas atsieitų 2 eurus.
Agurkų kilogramas kainuoja apie 4 eurus, o pomidorų 1 kg apie – 5–6 eurus.
Ko gero, turguje šiuo metu brangiausios yra uogos. Už kilogramą ispaniškų šilauogių tektų pakloti 15–20 eurų, o graikiškų braškių kilogramas kainuoja 5–6 eurų.
Prekeiviai uogas siūlo supilstę į dėžes, pavyzdžiui šilauogių galima nusipirkti 100 g, 500 g ar 1 kg dėžutėse. O braškės dažniausiai parduodamos pusės ar kilogramo plastikiniuose indeliuose. Vis tik paprašius pusės kilogramo braškių indelio, dažnai paaiškėja, kad braškių ten daugiau, todėl ir mokėti teks brangiau. Pavyzdžiui, vietoje 2,5 euro, jau 3 eurus ar 3,5 euro už pusę kilogramo braškių.
Su žalumynais situacija panaši. Krapų, svogūnų laiškų, petražolių, kalendrų, salotų, ridikėlių ir kt. žalumynų 100 g kainuoja nuo 0,7 euro iki 1 euro. Jų pardavėjai siūlo didžiausius ryšulėlius, kurie daugiausiai sveria, o tai reiškia daugiau ir kainuoja. Taip pat pardavėjai bando įkalbėti nusipirkti kone visų rūšių žalumynų. Tačiau kai kurie siūlo nuolaidas.
Na o mažiausiai pirkėjų tą savaitgalį buvo mėsos paviljone. Ten pardavėjai kiekvieną užėjusį pirkėją kalbino, siūlė nuolaidas. Vištienos ketvirčių kilogramą buvo galima nusipirkti už 3,5 euro, viščiukų blauzdelių kilogramą už 3,99 euro, kiaulienos kilogramas kainavo apie 6–7 eurus.
Taigi, ką turguje pavyko nusipirkti? Stengiausi rinktis pigiausias prekes ir mažus jų kiekius, kad ir kaip pardavėjai stengėsi įtikinti vietoje pusės kilogramo pirkti visą.
Turgaus pirkinių krepšelis:
- Pusė kilogramo vištienos blauzdelių ir 0,5 kg vištienos rinkinys sriubai atsiėjo 4,8 euro;
- Pusė kilogramo braškių – 3 eurai;
- Pusė kilogramo bulvių, morkų ir burokėlių – 1,6 euro;
- Salotos, ridikėliai ir krapai 6,8 euro.
Iš viso pirkiniai atsiėjo 16,2 euro.
Maisto prekių parduotuvėje, ko gero, šios prekės buvo atsiėjusios pigiau. Vien morkų, bulvių ar burokėlių kilogramas ten nė euro nekainuoja. Mėsai taip pat daugelyje parduotuvių taikomos nuolaidos. Tik už braškes ir šviežius žalumynus veikiausia tiek pat tektų sumokėti ir parduotuvėje.
Ekspertai: maisto brangimą lėtins pingančios žaliavos, energija
Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai tikino, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą.
Kai kurie analitikai teigė, kad prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau.
„Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal. Ypač trečią, ketvirtą ketvirtį yra daug prielaidų, kad maisto kainų metinė infliacija gerokai sumažės“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, vasarį maisto kainų mėnesio infliacija buvo arti nulio, o kovą turėtų siekti iki 1 procento.
„Kovą maistas šiek tiek brango, bet mėnesio infliacija bus iki 1 proc., kas nebėra tiek daug, kaip anksčiau. Pernai augimas siekdavo ir du, ir tris, ir keturis procentus“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, didžiausia kainų kritimo tikimybė yra ten, kur didžiausia žaliavos dedamoji ir kai produkto kaina keičiasi eksporto rinkose.
„Pieno produktų rinka yra pirma sąraše, kuri gali koreguotis. Jau praėjusių metų pabaigoje pradėjo kristi pieno produktų didmeninė kaina, tai pamatėme sausį–kovą. Pieno produktų kainų nebuvo ženklaus kritimo, bet mėnesiniai pokyčiai buvo neigiami. Galima sakyti, pieno produktai yra pingantys“, – sakė T. Povilauskas.
„Kiaulienos kainos, jei eksporto rinkose jos nemažėja, tai kodėl Lietuvoje jos turi mažėti, todėl ir matome, kad Lietuvoje vasarį ir kovą ji pabrango“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas mano, kad antrąjį-trečiąjį ketvirtį turėtų kristi ir grūdinių produktų kainos, kadangi bus išparduoti produktai, pagaminti už brangesnę savikainą.
Prekybininkai ir perdirbėjai neturi stimulo mažinti kainų
Tuo metu maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad nepaisant žaliavų savikainos mažėjimo, prekybininkai, perdirbėjai kol kas „neturi stimulo“ mažinti kainų.
„Taip, dauguma gamintojų ir perkančiųjų tos žaliavų savikainos mažėjo, bet niekas nenori mažinti, nes tiek turėjo nuostolių praėjusiais metais kai kurie dėl elektros ir panašiai, o vartotojas toliau perka. Pardavimai tikrai mažėja, mažmeninė prekyba traukiasi, tai kiekiai krenta, bet kadangi infliacija didelė, grynųjų pinigų srautas mažmeninėje prekyboje vis tiek auga“, – sakė P. Čepkauskas.
„Tas laikysis tol, kol pas juos piniginė pradės mažėti. Tada sustiprės konkurencija“, – pridūrė jis.
Pasak P. Čepkausko, tikėtina, kad panaši situacija tęsis iki vasaros.
„Verslininkas kainas nuleidžia tik tada, kai mato mažėjančius pardavimus“, – teigė jis.
P. Čepkauskas sako pastebintis, kad maisto produktų kainos per akcijas parduotuvėse mažinamos labiau nei anksčiau.
„Akcijų kiekis yra tas pats, truputį didėja gylis. Pieno produktams, pavyzdžiui, nematydavom, kad sviestui yra 50 proc. akcija. Pelno sluoksnis yra didelis ir pas perdirbėjus, ir prekybininkus, tai gali jie akcijų daryti, bet bendrai kainų lygio mažinti jie nenori, nes tada praras pardavimus.
Žmogus, jei sviestui akcija, gali jo užsipirkti atsargoms, bet negers dviejų pieno pakelių, jeigu per savaitę geria vieną“, – sakė P. Čepkauskas.
„Kasdienio vartojimo produktų gamintojai, duonos, pieno, jie susiduria su ta dilema, nes jie gali mažinti kainą, bet jei jie tą darys, pas juos stipriai sumažės pinigų. (...) Saldainių už gerą kainą gali nusipirkti ir tris pakelius, bet jei pamatai batoną už pusę kainos, tai nepirksi trijų batonų“, – kalbėjo jis.
Anot T. Povilausko, sumažėjus energetikos produktų kainoms, daug kas tikisi ir staigaus maisto kainų kritimo, tačiau poveikis pasimato po kurio laiko.
„Mažėjant energetikos kainoms tris mėnesius, visi nori, kad kainos taip greitai koreguotųsi, (...) bet reikia laiko ir reikia žiūrėti į atskiras kategorijas, nes pokyčiai labiausiai persimeta ten, kur yra didesnė žaliavos kainos dalis“, – sakė ekonomistas.
„Yra ženklų, kad pigesnė energetika duos savo įtaką, visi norime čia ir dabar, bet niekas greit nevyksta“, – kalbėjo jis.
Pigiausi maisto produktai brango
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc. (1,45 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 23,1 proc. (14,74 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 65,8 euro (brango 0,3 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 74,18 euro (brango 0,17 euro), trečioje „Lidl“ – 78,46 euro (brango 0,93 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 79,28 euro (pigo 0,51 euro), penktoje „e-Rimi“ – 81,38 euro (brango 1,9 euro), šeštoje „Iki“ – 82,52 euro (brango 1,31 euro), septintoje „Rimi“ – 83,17 euro (brango 6,06 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 84,32 euro (brango 1,43 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos pigo 0,5 proc. (0,31 euro), o per metus pabrango 23,9 proc. (11,79 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 49, brango 3, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 44 prekės. Labiausiai brango pigiausias batonas, vištų kiaušiniai, jūrų lydekos filė, pomidorų sultys, pigiausia juoda duona, cukrus, mėsos gaminiai, vištiena.
