Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus. Pasak ekonomistų, nors gyventojai pernai šventėms išleido daugiau pinigų nei 2021-ųjų gruodį, dėl rekordinių kainų sugebėjo įpirkti mažiau.
Vos prieš keletą savaičių Lietuvos prekybos centruose pirkėjai į vežimus krovė viską, ką galėjo panešti, ruošėsi šventėms. O žmonių tiek daug, kad net prasilenkti parduotuvių koridoriuose buvo sunku. Išaušus Naujiesiems tautiečiai jau gali tiksliai įvardinti savo švenčių sąmatas. Dauguma sako išleidę daugiau nei prieš metus:
„Dovanoms, pirkiniams kažkur apie 400 eurų, virš.“
„Maistui, dovanoms, kokie 600–700 eurų, kažkas tokio buvo.“
„3 asmenų šeimai, sakykim, 500.“
„Daug, kelis šimtus eurų. Žymiai daugiau, dvigubai turbūt.“
„Turiu ir dvi anūkes, ir sūnų turiu. Duodi pinigais po 50 į voką, šokoladą ir labai gerai, visi patenkinti.“
„Virš 400. – O kas daugiau kainavo? – Dovanos anūkams, vaikams.“
Nors ekonomistai jau senai kalba apie finansinį sunkmetį, gyventojai šiemet nesistengė taupyti:
„Šventės yra. Į tas kainas nelabai žiūri. Atvirai šnekant. Eini, žiūri, kas maždaug tinka, saviems žmonėms, giminėms, artimiesiems, litas ten ar euras ten.“
„Bandėm, bet neišeina. Šventės yra šventės: vieną kartą per metus. Kas be ko, vis tiek tenka. Vaikui nepasakysi ne. Vis tiek jis nori būtent tą žaisliuką, žmonai irgi nepasakysi ne.“
Metų užbaigtuvėmis prekybininkai džiaugiasi, sako, kad rezultatai geresni, nei tikėtasi.
„Žmonės pirko daugiau nei praėjusiais metais. Jeigu skaičiuojame apyvartą, mes pardavėme apie 14 procentų daugiau, tačiau čia skaičiuojame kalėdinį laikotarpį. Dar naujus metus visus nesame suskaičiavę“, – teigia „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Žmonės gerokai anksčiau pradėjo ruoštis Kalėdoms ir nuo lapkričio mėnesio pradžios, tikrai matėme, kad pradėtos pirkti ne tik dovanos, bet ir ilgesnio galiojimo maisto produktai, kurie skirti šventiniam stalui. Skaičiuojant kiekiniu pardavimu: nuo lapkričio mėnesio iki gruodžio, jeigu žiūrėtumėm, tai yra vienženklis augimas“, – sako „Maximos“ atstovas Tomas Bašarovas.
Lietuvaičių stalai lūžo nuo maisto.
„Silkių kiekine išraiška pardavėm 40 procentų daugiau. Spanguolių pardavėm 80 procentų daugiau. Kūčiukų trečdaliu daugiau. Ir, svarbiausia, kūčiukus žmonės pradėjo pirkti nuo pat jų pasirodymo“, – tvirtina V. Budrienė.
„Šiais metais gerokai didesnius nei pernai matome įvairių saldumynų pardavimus. Ir tai greičiausiai lėmė tai, kad atviriau ir didesniame rate vėl pradėtos švęsti Kalėdos“, – sako T. Bašarovas.
Gyventojai ne tik valgė daugiau. Pinigų negailėjo ir dovanoms. Dažniausiai giminaičiams, draugams lietuviai dovanojo kosmetiką, prabangius kvepalus, smulkią buitinę techniką, dulkių siurblius robotus, elektrinius dantų šepetėlius, karšto oro gruzdintuves.
„Gruodis buvo išties rekordinis pardavimų mėnuo, žmonės pirko labai intensyviai. Pavyzdžiui, paskutines dvi savaites iki Kalėdų turėjome apie 30 procentų daugiau užsakymų negu pernai tuo pat metu. Paskutinę savaitę pardavimai augo apie 40 procentų. Skaičiai įspūdingi, žmonės tikrai netaupė“, – kalba „Pigu.lt“ atstovė Asta Brazaitienė.
Gyventojų pirkinius mato ne tik parduotuvės, bet ir bankai, kurie stebi, kur gyventojai atsiskaito kortelėmis.
„Čia įspūdingiausias augimas yra kosmetikos, kur skaičiuojam kartais. Kas tikrai augo lyginant su 2021-ų metų gruodžiu, ką rodo kortelių duomenys, pirmas yra apyvartos vaistinėse, bet čia turbūt susiję su tuo, kad gruodį sergamumas tikrai buvo didžiulis“, – sako „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Bankai atkreipia dėmesį, kad jų klientai pinigų negailėjo ir šventinėms puošmenoms. Tiesa, gyventojai rečiau dairėsi į išmaniuosius telefonus, kitą panašią įrangą.
„2021 metai buvo buitinės, elektroninės įrangos, telekomunikacijų laikas. Ką dabar rodo duomenys, gruodį nebuvo pagerėjimo kalbant apie elektroninės technikos, buitinės įrangos pardavimus“, – teigia T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto Tado Povilausko, prekybininkai turėtų kukliau vertinti savo rezultatus. Nors gyventojai išleido daugiau pinigų, dėl pakilusių kainų galėjo įpirkti mažiau tam tikro maisto ar dovanų. Dėl to didėjančios verslininkų apyvartos pasako ne viską.
„Augti 17–20 procentų, tai yra daug, bet turint omenyje, kad infliacija yra aukštesnė nei 20 procentų, tai mes vis tiek kalbam, kad realus vartojimo pokytis, jis buvo neigiamas. Tiesiog tas vartojimo lėtėjimas, jis tęsiasi“, – aiškina T. Povilauskas.
Ekonomistai artimiausiais mėnesiais daug gero nežada. Esą tikėtina, kad sausį infliacija bus vis dar didėlė. Dėl to prekių ir paslaugų vartojimas gali išlikti sumažėjęs.
