Dažnas, išgirdęs apie Lietuvoje gana naujas gyvenimo būdo vadybininkų paslaugas, tik trūkčioja pečiais, o sužinojęs, kad šio specialisto konsultacijos kaina svyruoja nuo 100 iki 500 litų, dar ir kaip reikiant išpučia akis. Šių specialistų paslaugų sąrašas ilgas: nuo oratoriaus ir kitų kalbinių kompetencijų ugdymo ar karjeros planavimo, iki pagalbos spendžiant asmeninių santykių problemas. Tad, kokiais burtais užsiima gyvenimo būdo vadybininkai?
Krizė paskatino investuoti į save
Asmeninio gyvenimo vadybininkė Agnė Zinkevičiūtė apie savo veiklą sakė: „Asmeninių vadybininkų paslaugų poreikis auga. Šioje srityje dirbu jau trejus metus, bet tik pernai padaugėjo klientų. Tai siečiau su tuo, kad žmonės per krizę buvo labai sukrėsti ir suprato, jog reikia orientuotis į savo poreikius.“
Kalbėdama apie savo klientus, moteris tikino, kad daugiausiai kreipiasi pavieniai asmenys, ne įmonės. „Galima išskirti keletą tendencijų, būdingų mano klientams. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai žmogus sako: „Esu nepatenkintas tuo, ką turiu, bet nežinau, kaip turėti tai, ko noriu“. Kita kategorija yra sakantys: „Tai, ką turiu ir kaip yra, man nepatinka, padėkite išsiaiškinti, ką galiu pakeisti“, o trečioji grupė yra tie, kurių netenkina turimas darbas ir sąlygos jame, tad siekia susivokti, kokį darbą galėtų ir norėtų dirbti.“
Apie tai, ko imasi gyvenimo būdo vadybininkas, išgirdęs tokį teiginį, moteris sakė: „Žmogui užduodami klausimai: tarkime, išsiaiškiname, kad šiandieninė situacija atėjusiojo netenkina, bet svarbu ir tai, ar žmogus žino, kaip norėtų gyventi. Pagrindinis tikslas – atitraukti žmogų nuo jo paties susidaryto neigiamo situacijos paveikslo ir priversti pagalvoti, kas iš to galėtų būti. Dažnai „žaidžiama“ su teigiamomis emocijomis, nes, kai žmogus galvoja, kaip jam būtų gerai, tada daug lengviau žengti žingsnį link pokyčių. Sudėtingiausia dirbti su tais, kurie galvoja, kad esamos situacijos negalima pakeisti. Svarbu sužinoti, ar yra noro, jėgų ir tikėjimo, kad padėtis pasikeistų į gerą - galima iš karto ir nežinoti, kaip tai padaryti, svarbu tikėti, kad tai įmanoma“, – kalbėjo A. Zinkevičiūtė.
Pesimistai pagalbos neieško
Į klausimą, kokių variantų daugiau: kai pati situacija yra labai nepalanki žmogui, ar kai jo neigiamas požiūris „pavaizduoja“ ją itin nepalankią, pašnekovė atsakė: „Tie žmonės, kurių požiūris neigiamas – manęs neranda, nes skeptiškai nusiteikę ir pagalbos neieško. O jei vis tik tokie žmonės kreipiasi į asmeninio gyvenimo vadybininkus, tai paprastai ieškodami dar vieno įrodymo, kad niekas negali padėti ir tuomet patys nesistengia nieko daryti.“
Paklausta, ar būna atvejų, kada pati gyvenimo būdo vadybininkė sako klientui, kad daugiau nebenori su juo dirbti, pašnekovė sakė: „Per visą savo darbo parktiką man tai teko daryti vieną kartą. Dirbau su kliente, aiškinomės, kokių tikslų ji norėtų pasiekti, bet kai atėjo laikas daryti konkrečius žingsnius, ji lankydavosi pas mane, bet jokių pokyčių nebuvo. Tuomet paklausiau, ar moteris nori man mokėti už tai, kad niekas jos gyvenime nesikeičia? Ji sakė, kad taip, nes reikia palaikymo, bet po kurio laiko mes atsisveikinome. Prieš naujuosius metus, kaip ir visiems savo klientams, parašiau jai laišką, paklausiau, kaip sekasi – ji toje pat „vietoje“, kur ir buvo.“
Klientai: išsilavinę inteligentai ir bedarbiai
Paprašyta apibūdinti savo klientus moteris sakė: „Tai išsilavinę žmonės, tiesa, turiu pora klientų, kurie turi tik aukštesnįjį išsilavinimą, bet mąsto labai pozityviai. Dažniausiai tai versle dirbantys žmonės, bet pasitaiko atvejų, kai kreipiasi ir valstybinių institucijų darbuotojai, bet įdomi tendencija ta, kad šie dažniausiai teiraujasi, kaip galėtų pereiti į verslos sektorių. Nors žmonės turi saugų ir gerą gyvenimą, nenori jo „pramiegoti“.
Pašnekovė užsiminė ir apie tai, kad kartais sulaukia ir bedarbių, tiesa, tai dažniausiai būna žmonės, netekę gerų postų: „Kreipiasi tuomet suinteresuoti darbo paieškomis. Pavyksta padėti visiems, kurie tiki, kad tai galima padaryti. Darbo radimo sėkmės receptas paprastas: kuo aiškiau žinai, ko nori, tuo lengviau tai rasti,“ – kalbėjo moteris.
Į klausimą, ar yra buvę atvejų, kai klientai teiravosi itin keistų paslaugų, moteris atsakė: „Neseniai buvo toks atvejis, kai mano ilgalaikė klientė manęs paprašė surasti jai darbą ir pasisiūlė man sumokėti už tai „sėkmės“ mokestį. Gal šis prašymas šiaip ir neatrodo keistas, bet man tai pasirodė keista todėl, kad žmonių nepardavinėju.“
Paauglių nekonsultuoja
Paprašyta prisiminti kokią nors klientų sėkmės istoriją, pašnekovė sakė: „Dirbau su jauna mergina, kuri norėjo pakeisti darbą, ji puikiai žinojo, kokio posto siekia. Be naujo darbo mergina pageidavo automobilio bei sėkmės asmeniniame gyvenime. Merginai pavyko gauti pageidaujamą postą, gerų pareigų priedas buvo ir naujas automobilis, o savo gyvenimo vyrą sutiko darbe. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką: stebuklus daro ne gyvenimo būdo vadybininkai, bet tai daro patys žmonės, kurie imasi veiksmų tam, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų. Neįmanoma įkvėpti žmogaus, kuris nieko nenori imtis.“
Apie tai, ar būna tokių atvejų, kai pas specialistę tėvai atveda vaikus, kuriems „paauglystėje nesiseka“, pašnekovė sakė: „Mano darbo praktikoje tokių atvejų nėra buvę, bet jei ir pasitaikytų, nesutikčiau dirbti, nes, kai tėvai moka pinigus, klientas yra vaikas, tai labai subtilu.“
Su gyvenimo būdo vadybininku susitinkama valandos trukmės pokalbiui, susitikimų dažnumas priklauso nuo to, kokius uždavinius žmogus sau kelia.
Susitikimo metu klientui užduodama daugybė klausimų: „Gali būti, kad žmogus ką nors savo gyvenime praleido, kažko neįvertino. Neseniai teko konsultuoti moterį, dirbančią nekilnojamo turto sferoje, kuri nuogastavo dėl to, kad jai vis nesiseka įtikinti kliento, jog jis turi mokėti už jos paslaugas. Tuomet uždaviau paprastą klausimą „Kaip manote, kuo klientas ypatingas, kad jums reikia jį įtikinėti?“. Žmogus susimąsto, bet atsakymas slypi tame, kad ne klientas yra ypatingas, o jis pats, nes juk ir užmokestis gaunamas tuomet, kai klientui atnešama nauda. Vadinasi, nieko įtikinėti nereikia, nes mokama už rezultatus. Svarbiausia – tinkamai atlikti savo darbą ir patikėti, kad jį galima atlikti tinkamai.“
Dažnai viešai išsakoma nuomonė, kad lietuviai yra labai neryžtingi ir savimi nepasitikėti linkę žmonės. Į tai pašnekovė atsakė: „Man norėtųsi paklausti, o kodėl mums patogu taip galvoti? Per daug įsikalėme sau į galvas, kad esame ir turime būti kuklūs - taip galvoti patogu. Dirbdama su žmonėmis pastebiu, kad, jeigu jie ir atėjo tokie, tai išėjo kitokie – juk nieko gėdingo pripažinti, kad tau sekasi ar parodyti savo sėkmingą pavyzdį. Gal lietuviai kažkada ir buvo darbštūs bei tylūs, bet dabar situacija keičiasi.“
Žinios – iš kliento
Gyvenimo būdo vadybininkas Laurynas Pečkaitis, kalbėdamas apie savo darbo principus, sakė: „Gyvenimo būdo vadybininkas visas žinias gauna iš kliento, jis sukuria tokią atmosferą, kad klientas pats atskleistų savo poreikius ir jį galima būtų nukreipti reikiama kryptimi.“
L. Pečkaičio teigimu, labai svarbu psichologinis darbo su žmogumi aspektas: „Vienas svarbiausių uždavinių – kuo geriau pažinti save įvairiais aspektais: pašaukimo klausimas, gyvenimo misijos, tikslo įvardijimas ir pan. Antras žingsnis – aktyvus planavimas ir vykdymas.“
Gyvenimo būdo vadybininkas tikino, kad klientų jis sulaukia labai įvairių: nuo solidžių verslininkų iki studentų, o apie tai, ar tiesa, kad lietuviai yra gana neryžtingi, pašnekovas sakė: „Tokia nuomonė gana teisingas, nes prastai vertiname save. Ko gero, tai labai susiję su mūsų kultūra, bet, yra ir priešingai rodančių pavyzdžių.“
Tobulėti trukdo nusistatymas?
Tai, kad gyvenimo būdo vadybos paslaugų poreikis Lietuvoje auga, patvirtino ir Lėda Turai-Petrauskienė: „Lietuvoje šios paslaugos populiarėja, nes žmonės pajuntą realią naudą, be to, ir paslaugos teikėjų kvalifikacija gerėja: anksčiau buvo tik keletas žmonių Lietuvoje, baigusių specialias studijas, o dabar šis skaičius yra kur kas didesnis, tad ir paslaugų kokybė taip pat auga.“
Pašnekovės teigimu, gyvenimo vadybininkų paslaugomis pirmiausiai Lietuvoje susidomėjo įmonės: „Gal verslo sektoriuje buvo didesnės finansinės galimybės ir pasaulinės tendencijos lėmė, kad tokios paslaugos pirmiausiai buvo skirtos versle dirbantiems žmonės, bet dabar dažnai kreipiasi ir pavieniai žmonės.“
Kalbėdama apie dažniausias klientus kankinančias problemas, moteris minėjo karjeros sferą, savirealizacijos problemas, gyvenimo balanso, finansų ir santykių klausimus.
Paklausta, ar buvo atvejų, kai klientai kreipėsi su itin keistais prašymais, moteris prisiminė atvejį, kai į ją kreipėsi moteris, turėdama problemą dėl savo kalbos: „Klientė jaudinosi dėl to, kad labai greitai kalba ir ne visi ją supranta, bet laikui bėgant šią problemą reikėjo išsręsti.“
L. Turai-Petrauskienė, paprašyta prisiminti kokią nors savo darbo sėkmės istoriją, sakė: „Kartą turėjau klientę, kuri norėjo keisti darbą. Moteris aiškiai žinojo, kokiose srityse ir ką gali dirbti, bet, neva, ji negalėtų vesti mokymų, nes neturinti kalbos dovanos. Kai pradėjome kalbėtis, išsiaiškinome, kad šią nuostatą jai įdiegė aplinkiniai dar vaikystėje ir šiuo metu ši klientė sėkmingai dirba.“
Pasak moters, kartais žmonės kratosi atsakomybės už savo mintis, norus ir svajones, o tai pakiša koją siekti užsibrėžtų tikslų. „Žmonės dažnai turi juos ribojančių nuostatų, kurios trukdo įgyvendinti savo planus, bet svarbu išsiaiškinti, ar tikrai jos pagrįstos,“ – sakė pašnekovė.
