Sergantieji skundžiasi varginančiu tempimu, perštėjimu, kaitimu, odai būdingas jautrumas. Rožine daug dažniau serga šviesaus gymio, šaltuose kraštuose gyvenantys žmonės, dažniausiai vyresnės nei trisdešimties metų amžiaus moterys – mūsų platumose su odos paraudimu kovoja netgi vienas iš dešimties gyventojų! Deja, nors ši liga itin dažna, apie ją daugelis žinome nedaug. Kenčiantys nuo raustančios odos iki dermatologo diagnozės dažnai jaučia stresą ir nerimą dėl aplinkinių reakcijos, o rausvi skruostai ar nosis dėl informacijos stygiaus visuomenėje gali tapti netgi sergančiojo identiteto dalimi.
Kristina ir Judita atskleidžia, kokie iššūkiai kyla gyvenant su rožine.
Nemaloniausia – aplinkinių replikos
Kristinai veidas pradėjo rausti apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. „Vienas dalykas, kai pats regi paraudusį veidą veidrodyje, kitas – kai aplinkiniai pradeda klausinėti: kas tau?“, - pasakoja Kristina. Veido oda ne tik rausta, persimato kraujagyslės, tačiau veidas atrodo lyg „išbraižytas“, plėmuotas; drauge jaučia varginantį tempimą, kaitimą, diskomfortą. Paraudimą išprovokuoja staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, grįžtant iš lauko į šiltą patalpą arba maudantis baseine – Kristina pasakoja, kad tuomet netgi prisilietimai prie veido odos skausmingi. Deja, netgi natūralios, jautriai odai skirtos priemonės netiko – tuomet Kristina nusprendė apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Šis, patvirtinęs rožinės diagnozę, paskyrė tinkamus produktus, kuriuos naudojant kasdien, paraudimas ir diskomfortas sumažėjo. Drauge džiugino ir aplinkinių komplimentai, kad veido oda pagražėjo. Kovojantiems su rožine, Kristina pataria prižiūrėti savo mitybą, suderinti poilsio ir darbo rėžimą, vengti streso.
Kovos su rožine ginklai - pastovi tinkama odos priežiūros rutina ir kantrybė
Judita pasakoja, kad ją vargina raustanti nosis, žandai ir smakras: raudona zona ant veido primena „drugelį“, regimą vaizdą lydi nemalonus kaitimo pojūtis. Moteris prisimena, kad kai paraudimas pradėjo kelti stresą, ji pradėjo ieškoti informacijos apie savo būklę internete, pradėjo gydytis pati. Judita galiausiai apsilankė pas dermatologą. Jam paskyrus tinkamus produktus, būklė pagerėjo. Tiesa, pagerėjimas nebuvo staigus – tam prireikė netgi pusės metų, taigi Judita pabrėžia – gydant rožinę, būtina apsišarvuoti kantrybe, nekeisti produktų ir neeksperimentuoti! Praėjus pusmečiui, kaitimo pojūtis dingo, paraudimas sumažėjo. Drauge džiugino ir aplinkinių komplimentai, kad veido oda pagražėjo.
Skaitykite antrąją „Gyvenimas su rožine – iššūkis“ dalį“
Ieškai patarimų apie rožinę? Atrask www.raustu.lt
