Kasmet visame pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje šios ligos sudaro net 56,1 proc. visų mirčių priežasčių. Tokia statistika jau ne vienerius metus kelia nerimą šalies kardiologams, mat siekiant suvaldyti šių ligų kontrolę, reikalingas atsakingas vaistų vartojimas. Deja, bet PSO duomenimis tik trečdalis žmonių, kuriems paskirti vaistai mažinti kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje, teisingai juos vartoja.
Šį sekmadienį, nauju laiku TV8 televizijos eteryje rodomoje medicinos laidoje „Sveikatos medis“ žinomas šalies kardiologas prof. Pranas Šerpytis pasakos, jog kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui reikėtų žinoti savo kraujo spaudimą bei sekti cholesterolio kiekį kraujyje. Tik tuomet širdies ir kraujagyslių ligas bus galima kontroliuoti.
„Pirmas dalykas, dėl kurių išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos, yra genetika. Tačiau šios ligos gali atsirasti ir dėl elgsenos bei gyvenimo būdo. Mes gimstame su švariomis kraujagyslėmis, bet gyvenimo eigoje, su rizikos veiksniais, tokiais kaip padidintas arterinis kraujo spaudimas, stresas, rūkymas, fizinio aktyvumo sumažėjimas ar cholesterolio padidėjimas, ardome vidinį kraujagyslių sluoksnį“, - laidoje kalbės VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas prof. dr. Pranas Šerpytis.
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, dažnai atsižvelgiama ir į inkstų sveikatą, mat padidėjęs kraujo spaudimas taip pat sutrikto ir šio organo veiklą. Gydytojai tvirtina, jog inkstų pažaidos dažnai yra nejaučiamos, todėl pacientų aplaidumas sveikatai priveda prie rimtų komplikacijų.
„Inkstai yra gyvybiškai svarbus organas, o negydant padidėjusiu kraujo spaudimo, vystosi inkstų ligos, kurios ilgainiui tampa gydomos dializėmis ar net inkstų transplantacijomis. Didelė bėda, jog prie aukšto kraujo spaudimo yra priprantama, jis nejaučiamas ir be specialaus stebėjimo bei reguliaraus vaistų vartojimo jo nesukontroliuosi“, – teigs VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, gydytojas nefrologas prof. Marius Miglinas.
Šalies ir pasaulio kardiologų bendruomenė sunerimusi, mat sėkmingam širdies ir kraujagyslių ligų valdymui neretai kelią pakerta didelis pacientui skirtų vaistų kiekis. Kartais pacientams tenka vartoti ne vieną, o net kelis vaistus vienu metu, o kuo didesnis tablečių kiekis – tuo sudėtingiau prisiminti, kokius vaistus kada privalu išgerti.
„Dažnai pacientai neteisingai vartoja vaistus ir dėl to kyla sveikatos problemų. Ypatingai kraujospūdžio mažinimui, turi būti pastovi vaisto koncentracija kraujyje. Statinai yra efektyvi grupė vaistų, kurie mažina cholesterolį, bet pacientų bėda yra tai, kad jie neklauso gydytojų, išmeta vaistus vien dėl to, kad pamiršta juos išgerti tris-keturis kartus per dieną“, – teigs VU Medicinos fakulteto Farmacijos centro lektorius dr. Kostas Ivanauskas.
Siekiant palengvinti pacientų vaistų vartojimo įpročius, mokslininkai šiai dienai kuria modernius vaistus, į kurių vieną tabletę sutalpinamos net kelios veikliosios medžiagos, padedančios vienu metu mažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ar kitus sveikatai rizikingus faktorius. Yra net nustatyta, kad sumažinus vartojamų tablečių kiekį, pagerėja paskirto gydymo rėžimo laikymasis. Kai žmogui reikia vartoti tik vieną tabletę, rėžimo nesilaiko tik 1 iš 30 pacientų.
„Dabar yra modernių vaistų, kurių nebereikia vartoti saujomis. Sudėtiniai vaistai, kur daug medžiagų sutalpinta vienoje tabletėje, leidžia stiprina gydymą nedidinant suvartojamų tablečių skaičiaus per dieną. Be abejo, tokiomis paprastomis priemonėmis galima apsaugoti savo sveikatą, įvairių organų veiklą, sumažinti kraujo spaudimą, išvengti širdies, inkstų pažeidimų ir prailginti savo gyvenimą“, – teigs prof. M. Miglinas.
Kaip įveikti plaukų slinkimo problemą?
Plaukų slinkimu, plonėjimu ar nuplikimu skundžiasi apie 40 proc. moterų ir apie 80 proc. vyrų visame pasaulyje. Priežasčių, kodėl plaukai ima silpnėti, yra be galo daug: tam įtakos turi ne tik naudojamos plaukų priežiūros priemonės, bet ir mitybos bei gyvenimo būdo įpročiai. Taip pat įtakos plaukams turi ir gretutinės ligos, tame tarpe ir COVID-19 virusas, kuriuo prasirgus, neretai paveikiama ir odos būklė. Visgi, plaukų specialistai ragina neignoruoti plaukų slinkimo problemos, kreiptis į gydytojus ar ieškoti būdų, galinčių padėti.
„Plaukai yra sveikatos veidrodis ir žmonės labai bijo juos prarasti. Moterims tai yra tarsi karūna, o vyrams – vyriškumo išraiška. Visgi priemonių, skirtų sustabdyti plaukų slinkimą, yra begalės. Pats paprasčiausias būdas yra nusipirkti šampūną nuo slinkimo, pavyzdžiui „Thymuskin“ ir naudoti jį taip, kaip parašyta instrukcijoje. Daugelis žmonių neskaito instrukcijų, galvoja, kad viską žino, tačiau priemonę naudoją neteisingai ir dėl to nesulaukia norimo rezultato“, – laidoje pasakos kirpėjas stilistas Maksimas Tarelkinas.
Sveikatos gerinimas masažinėmis šlepetėmis
Rytų medicina teigia, jog negalavimai atsiranda sutrikus organizmo gyvybinės energijos tėkmei. Atkurti jos pusiausvyrą ir stiprinti sveikatą galima pasitelkus prieš 3 tūkst. metų užgimusia akupresūra. Tai ypač veiksmingai veikia per pėdas, todėl nenuostabu, jog visuomenėje vis populiarėja masažinės šlepetės. Aktyviai masažuodamos, jos veikia pėdose esančius daugiau nei 600 akupunktūros taškų, darančių įtaką organizmo veiklai. Kiekvienas biologiškai aktyvus taškas yra susijęs su skirtingu organu ir atlieka skirtingą funkciją, o akupresūrinės natūralių akmenų šlepetės padeda ne tik pagerinti kraujotaką, bet ir sumažinti kojų, pėdų ir nugaros skausmus.
„Jeigu akupresūros pagalba stimuliuojame pėdas, mes galime suaktyvinti viso organizmo gyvybines funkcijas. Kuomet mes kalbame apie masažinėse šlepetėse esančius natūralius akmenis, tai yra atskiras mokslas, vadinamas litoterapija. Jeigu žmogus per dieną nueina mažai, iki 3 tūkst. žingsnių, tokių šlepečių naudą galima pajusti jau po 20-30 min. jų avėjimo“, - laidoje pasakos kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“, - padėka donoro artimiesiems už išgelbėtą gyvybę
Alytiškio skambučių centro klientų aptarnavimo specialisto Gedimino ligos istorija prasidėjo dar vaikystėje. Tuomet jis atsidūrė ligoninėje dėl blogų kraujo tyrimų, kurie parodė rimtą žarnyno ligą. Dešimtmečius trukęs šios ligos gydymas nemenkai pakenkė kepenims, o VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro, chirurgo doc. Vitalijaus Sokolovo komanda, skubiai įvertinusi Gedimino kepenų būklę, jaunuolį iš karto įtraukė į transplantacijos sąrašą.
„Man buvo nustatytas opinis kolitas, kuriam gydyti vartojau vaistus, kurie ilgainiui pakenkė kepenims. Žarnyno liga perėjo į remisiją, tačiau kasmet tikrinantis, kartą gydytojai pastebėjo, kad pablogėjo kepenų fermentų rodikliai. Šių metų sausio gale gydytojai nustatė, kad būklė yra labai bloga, reikėjo transplantacijos ir man labai pasisekė, jog netrukus donoras buvo surastas“, – savo istorija dalinsis Gediminas.
Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.
„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!
