VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės teigimu, tokios ligos kaip cukrinis diabetas, onkologiniai procesai ir kardiologinės patologijos yra sietinos su vitamino D stoka.
„Vitamino D svarba mūsų organizmui yra vienareikšmiškai didžiulė ir jo pakankamo lygio palaikymas žmogaus organizme yra to paties žmogaus rankose. Dar mokyklos suole mes sužinome apie tai, kaip ir su kuo gauti vitaminą D. Mes jį galime gauti su maistu ir kitas būdas – iš saulės. Mūsų odoje pasigamina aktyvi vitamino D3 forma ir ji yra mūsų organizmo naudojama toms reikmėms, kurios ir suteikia kūnui gerovę“, – pasakojo gydytoja.
Statistikos duomenimis, vitamino D trūksta net 80 procentų Baltijos šalių gyventojų. Neretai žmonės pripranta prie nuolatinio nuovargio, dirglumo, galvos ir raumenų skausmų.
Pasak specialistų, sveika ir subalansuota mityba tik teoriškai gali užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį organizme, nes su maistu šio vitamino gauname tik apie 10-20 procentų dienos normos.
„Vitamino D formos su maistu gali būti dvi: D2 ir D3. D2 forma yra mažiau aktyvi ir mūsų organizmui svarbi, bet ne tiek svarbi kiek D3. D2 galime gauti su augalinės kilmės maistu, jo yra saulėgražų, alyvuogių aliejuje, šitake grybuose. Bet daugiau dėmesio reikėtų skirti tai maisto daliai, kuri duoda mums D3 vitaminą. Pagrindinis šaltinis yra žuvų taukai, riebiosios žuvys, kitos jūros gėrybės, kiaušinio trynys ir praturtinti pieno produktai“, – pasakojo E. Gavelienė.
Tačiau gydytoja sutiko, kad mūsų regiono gyventojams su maistu gaunamo vitamino D kiekio nepakanka.
„Ypatingai tamsiuoju metų periodu, mes niekur nenubėgsime ir vitaminą D reikia vartoti papildų forma“, – patarė medikė, tačiau pabrėžė, kad prieš vartojant papildus yra būtina pasidaryti kraujo tyrimą, kuris nustatys, ar yra vitamino D stoka organizme ir, jei yra, kokio lygio.
Atlikta nemažai mokslinių studijų, kuriose nustatytos vitamino D sąsajos su virusinėmis kvėpavimo takų ligomis bei gripu. Vitamino D stoka, peršalimo ligų ir gripo riziką padidina net iki 40 procentų. Taip pat elemento stoka siejama ir su nutukimu.
„Yra aišku, kad vitamino D trūksta žmonių, sergančių nutukimu, organizme, jie mažiau, dėl savo kūno sudėties būna saulės ekspozicijoje. Visos tos priežastys kartu susidėjusios ir sudaro organizme deficitinę vitamino D būklę. Šiai dienai diskutuojama kas anksčiau – vitamino D stoka ir po to sergamumas nutukimu, ar būtent nutukimas išprovokuoja vitamino D trūkumą“, – kalbėjo E. Gavelienė.
Laidą „Sveikatos medis“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 15:00 per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 televizijos laidą „Sveikatos medis“.
