Kaip pasireiškia Laimo liga, kaip ją teisingai atpažinti ir kada vertėtų kreiptis į specialistus, komentuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė, daktarė Milda Žygutienė.
Daktare, daugelis lietuvių vis dar painioja erkinį encefalitą su Laimo liga. Kaip pasireiškia Laimo liga ir kaip ją atskirti nuo erkinio encefalito?
Visų pirma, erkinį encefalitą su Laimo liga painioja dėl to, kad šias abi ligas platina ta pati erkė, bet patys susirgimai yra iš esmės skirtingi.
Erkinis encefalitas yra smegenų uždegimas ir tai pakankamai sunki liga, kurią sukelia virusas. Ja užsikrėsti galima per erkės įkandimą arba vartojant nepasterizuotą ožkų, karvių pieną. Retkarčiais yra būdinga, kad vienu metu suserga 3–4 asmenys ir dažniausiai jie būna susieti giminystės ryšiais.
O štai Laimo liga plinta tik per erkės įkandimą. Pagrindinis šios ligos požymis – klaidžiojanti eritema arba klaidžiojanti raudonė. Ji linkusi keisti savo išplitimo ribas ir paraudimo intensyvumą, gali suintensyvėti po karštos vonios ar pabuvus saulėje. Jos dydis būna labai įvairus, raudonė gali būti nebūtinai taisyklinga.
Jeigu po erkės įkandimo pasireiškia raudona dėmė ir ji yra didesnė negu 5 centimetrai, tai jau yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Ar tiesa, kad Lietuvoje ne visi Laimo ligos atvejai yra registruojami?
Lietuvos specialistai turi pakankamai žinių ir tikrai gerai pažįsta šią ligą, ji yra diagnozuojama. Tam nėra reikalingi net laboratoriniai tyrimai, užtenka pastebėti klaidžiojančią eritemą. Pagal ją patyręs specialistas gali nustatyti, kad tai yra Laimo liga.
Būna, kad žmonės į specialistus nesikreipia, nes tiesiog nepastebėjo erkės arba jau esančios raudonės. Gali atsitikti taip, kad erkė įsisiurbia ten, kur paprastai žmogus nelabai ją pastebi: nugarinė dalis, pakinkliai, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms tai sunku laiku pastebėti.
Kiek Laimo ligos atvejų buvo užregistruota per šiuos metus?
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo registruota šiek tiek daugiau Laimo ligos atvejų nei per praėjusius visus metus. Praeitais metais buvo registruota virš 2,2 tūkst., o šiais metais mes jau artėjame prie 2,5 tūkst. atvejų per devynis mėnesius. Tai reiškia, kad sergamumas šiais metais bus didesnis nei pernai.
O yra žmonių rizikos grupė, kuriems erkės įkandimas yra ypač pavojingas?
Erkės įkandimas yra pavojingas visiems, tačiau į rizikos grupę patenka žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje. Tai gali būti susiję ir su darbo reikalais, poilsiu. Mes visi esame rizikos grupėje, nes erkės yra išplitusios visoje teritorijoje.
Dėl Laimo ligos į specialistus kreipiasi ne visi sergantieji. Kokios gali būti šios ligos pasekmės?
Laimo liga gali tapti lėtinė. Ligos pradžioje atsirandanti klaidžiojanti eritema gali vėliau išnykti ir laikui bėgant atsiranda kiti simptomai. Taip pat gali atsirasti sutrikimai: širdies, kardiologiniai, neurologiniai. Liga gali pažeisti sąnarius, tai priklauso nuo to, koks yra sukėlėjo genotipas.
Koks yra Laimo ligos gydymas?
Laimo liga gydoma antibiotikais. Galime pasidžiaugti, kad gydymas yra sėkmingas, ko negalima pasakyti apie erkinį encefalitą, nes prie erkinio encefalito nėra specifinio gydymo, yra tik simptominis.
O vieną kartą persirgus Laimo liga, ar galima susirgti dar kartą?
Galima. Nėra tvaraus imuniteto persirgus Laimo liga, taip pat cirkuliuoja trys genotipai, todėl galima susirgti tiek vienu, tiek kitu.
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra. Kokiais būdais mes galime nuo jos apsisaugoti?
Vertėtų saugotis erkės įkandimo. Nuo visų erkių platinamų ligų tinka tos pačios priemonės – apsauga, kad neįsisiurbtų erkė. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų viskas aišku, tačiau šviesūs rūbai yra prieinami, todėl reikėtų apsirengti taip, kad erkei nebūtų galimybės patekti ant kūno.
Erkė ilgą laiką klaidžioja drabužiais, pasikabinus ieško vietos, kaip patekti prie odos. Rekomenduojama, kad rankogaliai turėtų būti ilgi arba baigtis gumele, kelnių klešnės sukištos į kojines arba aulinius batus, o galvos apdangalas – ypatingai svarbus. Jeigu einame su vaikais į gamtą, tai dar aktualiau, nes vienas metras yra erkės mėgstamiausias aukštis.
Paprastai, vaikams erkės įsisiurbia į galvą, galvos sritį, tai gali būti už ausyčių, plaukuota dalis, kaklas.
Grįžus iš miško labai svarbu apsižiūrėti, pakeisti rūbus, dėvimus palikti negyvenamoje patalpoje ir apžiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės. Prie Laimo ligos viena iš prevencijos priemonių yra kaip įmanoma greičiau pašalinti erkę, nes čia mes jau kalbame ne apie valandas, o apie parą arba dvi.
Pradėjote kalbėti apie priemones, norint apsisaugoti nuo erkių. O ar veiksmingi tokie purškalai?
Jie ir repelentai yra veiksmingi, tačiau jie turi būti pritaikyti prieš erkes ir naudojami, tinkamai apsirengus. Tuomet nusipurkšti repelentais yra tikrai efektyvus būdas. Tačiau jeigu mes kalbame apie uodų nubaidymą, jiems užtenka aitraus kvapo ir eterinio aliejaus, o norint nubaidyti erkę, jau reikalinga cheminė medžiaga, kurios trumpinys – DEET. Jo koncentracija turi būti didesnė nei bet kam kitam nubaidyti, tada bus efektyvu.
Visiems, kurie naudoja repelentus, rekomenduoju pasidomėti, pasiskaityti gamintojo lapelį, kiek ten yra procentų veikliosios medžiagos, kiek ilgai veikia ir kaip dažnai reikia pakartoti tą nusipurškimą arba tepalo panaudojimą.
Apie teisingą erkės ištraukimą internete galima rasti daug įvairiausių mitų. Ką daryti, kai pamatėme įsisiurbusią erkę?
Pamačius įsisiurbusią erkę, ją reiktų traukti paprastuoju būdu – čiupti ir ištraukti. Traukiame staigiu judesiu, jokiu būdu nesukinėdami į viršų, nes tuo momentu, kai pamatysite erkę, tikrai pamiršite, ar reikia sukti pagal laikrodžio rodyklę, ar prieš.
Toks erkės sukinėjimas gero tikrai neduoda, todėl, kad dažniausiai yra nusukamas erkės straubliukas, kuris lieka odoje. Jeigu jis ir lieka odoje, nieko tokio, jau procesas yra nutrūkęs, o infekcija, kuri buvo erkėje, daugiau neperduodama.
Po to jau galima galvoti, ką daryti toliau, ar kreiptis į medikus, kad pašalintų likusį straubliuką ar tiesiog palaukti, kol pats organizmas pašalins svetimkūnį.
Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad Laimo ligą gali išduoti klaidžiojanti eritema. Kokie dar simptomai gali kamuoti sergančius žmones?
Kiti požymiai be klaidžiojančios eritemos gali būti patys įvairiausi. Kartais žmonės skundžiasi nuovargiu, kartais sutrinka miegas. Mes visi esame skirtingi ir kažkokį konkretų simptomą įvardinti būtų sudėtinga.
Po erkės įsisiurbimo mes turime mėnesį susitelkti ir stebėti save, ar neatsiranda požymiai, raudonė ir ar mes jaučiamės taip, kaip jautėmės.
Per šiuos devynis mėnesius Laimo susirgimo atvejų jau yra registruojama daugiau nei per visus praeitus metus. Koks būtų jūsų patarimas skaitytojams?
Pirmiausia mes turime suprasti, kad toks pavojus yra. Erkės tyko ir jos yra aktyvios dėl klimato šiltėjimo, jų aktyvumas išsitęsia. Jos būna aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki pat gruodžio mėnesio.
Jeigu dirva ir viršutinis sluoksnis dar neužšąla, tai aktyvių erkių, kurios dar nori pasimaitinti, tikrai gali atsirasti. Reikėtų nepamiršti, einant į mišką, pasirūpinti apranga, atbaidančiomis medžiagomis ir repelentais. Skirkite daugiau dėmesio sau, grįžus namo, nepatingėkite apžiūrėti kūną.
Taip pat reikėtų tinkamai prižiūrėti mūsų rekreacinę teritoriją, poilsio zoną. Jeigu yra takai link vandens telkinių, aikštynų, pasivaikščiojimo takai, tuomet žolė turėtų būti pjaunama nuo ankstyvo pavasario, bent jau po 1,5 metro į šonus, kad eidamas žmogus, nepasigautų erkės.
Tai skamba paprastai, bet dažniausiai yra suvėluojama pjauti žolę, kai ji jau būna pakankamai aukšta. Trumpoje žolėje erkei nėra patogu.
