Šeimos gydytoja pastebi, kad žmonės, norėdami sumažinti svorį ir kūno apimtis, dažniau renkasi intensyviau sportuoti ir tuo pat metu suvartoti mažiau maisto.
Tačiau patikina, kad pas gydytojus apsilankymų dėl netinkamai atliekamų pratimų, per intensyvaus sporto ar nesubalansuotos mitybos tikrai netrūksta.
„Tikrai praktikoje tenka matyti žmonių, kurie, pavyzdžiui po Naujųjų metų užsibrėžė tikslą, kad dabar pradės sportuoti, bet nėra tam visiškai pasiruošę. Tada prasideda sveikatos problemos: tai kaklą skauda, tai kojas, tai nugarą.
Būna, kad ateina ir sako: krūtinę skauda tam tikro judesio metu, tada „Google“ prisiskaito ir diagnozuoja sau infarktą, bet dažnai skauda tiesiog krūtinės raumenis dėl krūtinės pratimų, prie kurių žmogus galbūt nepripratęs“, – pasakoja A. Astafjeva.
Tuo pat metu laikantis dietų esą problemų puokštė gali pasipildyti dar rimtesnėmis problemomis, ypač moterims.
„Dažniausiai tokios situacijos būna moterims, kai jos ateina, sako: „Pradėjau sportuoti, man silpna, temsta akyse, galbūt net kartais ir nualpstu sporto salėje.“ Tokiais atvejais dažnai randame mažakraujystę arba tiesiog geležies stoką. Taip pat sutrinka menstruacijų ciklas ar ima slinkti plaukai. Pakrinka ir emocinė sistema, prasideda pykčio priepuoliai ir vien dėl to, kad, pavyzdžiui, nukrito cukraus kiekis kraujyje“, – paaiškina A. Astafjeva.
Atkreipia dėmesį, kad neretai netinkamai sportuojantiems ir nepalaikantiems subalansuotos mitybos žmonėms trūksta elektrolitų.
„Jeigu geria daug kavos, mityba nėra subalansuota, nes dar laikosi dietos, tai elementariai ima trūkti kalio, magnio“, – pažymi šeimos gydytoja.
Kurį laiką per intensyviai sportuojant ar netinkamai maitintis žmogui taip pat gali paūmėti ir lėtinės ligos ar dažniau užklupti peršalimai dėl susilpnėjusios imuninės sistemos.
Netinkama mityba veda atgal prie senų įpročių
Tiesa, neretai žmonės, ėmę netinkamai maitintis ir pernelyg intensyviai sportuoti, grįžta prie senų įpročių dėl minėtos blogos savijautos.
„Tenka matyti, kada žmogus tiesiog pavargsta, jis jaučiasi labai silpnai, atsiranda nuovargis ir iš to nuovargio ir energijos trūkumo žmogus pradeda tiesiog valgyti, nes jis po kurio laiko laikymosi dietų ima jaustis blogai, atsiranda nuovargis ir žmogus supranta, kad taip nėra gerai, todėl grįžta prie ankstesnio gyvenimo būdo. <...>
Bet kuriuo atveju subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra geriausias dalykas, kuris padeda pasiekti rezultatų“, – patikina šeimos gydytoja.
Pataria pradėti nuo mažesnio fizinio krūvio
Vis dėlto gydytoja įsitikinusi, kad specialistai reikalingi toli gražu ne visais atvejais, esą sveikus būdus sportuoti ir maitintis galima atrasti patiems.
„Aišku, pasitarti su kineziterapeutu, sporto treneriu ar mitybos specialistu visada yra naudinga, bet šitoje vietoje gali ir nereikėti specialisto, jeigu žmogus savarankiškai ir protingai pagalvotų ir susidėliotų tikslus.
Pavyzdžiui, gauti pusryčius, pietus ir vakarienę, pakankamą daržovių kiekį, vaisių, baltymų. Tada viskas gerai, bet, jeigu per dieną suvalgai grikių puodelį, tai nėra taip jau sveika ir tą reikėtų suprasti“, – įspėja A. Astafjeva.
Tiesa, pataria nepradėti nuo pernelyg didelių slenksčių ties sportu, o fizinį krūvį didinti palaipsniui.
„Neseniai konsultavau pacientę, kuriai per metus laiko situacija su cholesteroliu pablogėjo ir svorio priaugo. Su ja kalbėjome prieš metus, bet ji pasidalino, kad kreipėsi į dietologą, kuris jai sudarė mitybos planą ir patarė per dieną nueiti 8 tūkstančius žingsnių, didelio krūvio nepaskyrė dėl viršsvorio. Tai sakė: „Aš einu po stadioną, vaikštau, viskas gerai, mityba pasikoregavo“. Tai va matysime, kokie bus rezultatai“, – pasakoja gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
