Tyrimai rodo, kad daugeliui lietuvių trūksta vitamino D. „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė tikina, kad ši problema būdinga ne tik tautiečiams.
„Daugeliui Šiaurės Europos ir Skandinavijos gyventojų dažniau randamas šio vitamino trūkumas, nei pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams. Būta mokslininkų pamąstymų, kad mažiau saulėtose vietovėse ir vitamino D poreikis yra mažesnis, tačiau tai iki šiol niekaip nepatvirtinta, todėl vitamino D normos yra vienodos visame pasaulyje“, – sako gydytoja.
Paklausta, ar pajūryje gyvenantys lietuviai rečiau kenčia dėl vitamino D trūkumo, nes turi galimybę dažniau ilsėtis ir džiaugtis saule prie Baltijos, medikė tikina, kad vitamino D tyrimai tokių skirtumų nerodo.
„Lietuva geografiškai labai maža ir mes visi genetiškai labai panašūs. Skiriasi tik, pavyzdžiui, lietuvių ir Pietų Italijos ar Pietų Ispanijos gyventojų vitamino D kiekis“, – tikina E. Šukė.
Kūnas ne visada praneša apie vitamino D trūkumą
Vitamino D trūkumas gali sukelti labai daug nespecifinių simptomų arba visai nesukelti požymių, todėl žmogus gali net nežinoti, kad jam šio vitamino trūksta.
„Žinoma, tada kyla klausimas, ar reikia vartoti vitamino D papildus, jei žmogus jaučiasi puikiai? Vis dėlto laikomasi nuomonės, kad taip, nes vitaminas D dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir net nejaučiant simptomų jo stoka organizmui gali kenkti“, – perspėja gydytoja.
Dažniausi vitamino D stokos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, kaulų ir sąnarių skausmai, raumenų skausmai, maudimai, nuotaikų kaita, prasta nuotaika, dažnai pasikartojančios virusinės infekcijos, taip pat gali prastai gyti žaizdos, stipriai slinkti plaukai. Tačiau vien iš simptomų ir be tyrimų įtarti vitamino D trūkumą yra pakankamai sunku.
Atostogos nepadės
Vasarą dauguma lietuvių vyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, saulėtas dienas gaudo prie jūros ar ežerų. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma prikaupti vitamino D vasarą?
„Jei kalbame apie vitamino D trūkumą, tai ne, iš esmės jo trūkumas žmonių organizmuose jaučiamas visais metų laikais. Taip yra todėl, kad šviesios odos šiauriečiai yra genetiškai determinuoti savo odoje lėčiau gaminti vitaminą D, o mūsų vasaros, deja, bet irgi nėra labai saulėtos. Tokių oro sąlygų tikrai nepakanka vitamino D kiekiui organizme pakelti.
Žinoma, tam trukdo ir naudojami odos kremai su SPF apsauga, kurie šiek tiek blokuoja vitamino D gamybą. Bet tikrai neskatinu jų atsisakyti vardan vitamino D padidėjimo, nes rizika yra gerokai didesnė už naudą – nenaudodami SPF rizikuojame susirgti odos onkologine liga melanoma. Todėl turintiems vitamino D trūkumą vis dėlto tinkamiausia taktika yra vartoti papildus“, – pataria gydytoja E. Šukė.
Vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje ar lašišoje. Vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį, todėl dažniausiai rekomenduojama vartoti maisto papildus. Pažymima, kad svarbu rinktis tuos preparatus, kurių sudėtyje yra aliejuose ištirpinto vitamino D, nes tai pagerina jo įsisavinimą, tai gali būti kanapių, pirmojo spaudimo alyvuogių ar juodųjų ikrų aliejus.
