Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja, rašo „Respublika“.
Šį kartą – ne apie dažnai primenamą Bilbao fenomeną, prikėlusį Ispanijos miestą iš pelenų, bet apie kitą, lietuviškąjį, fenomeną – užsidirbti bet kokiomis priemonėmis.
Keisti sutapimai
Jau šį mėnesį Vilniuje turėtų būti pristatyta daugiafunkcio kultūros centro „Jono Meko vizualiųjų menų centras/Ermitažo-Guggenheimo muziejus“ galimybių studija, rašo „Respublika“.
Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja.
Jei jam pavyks rasti bendraminčių, žydų kilmės irakietės Zahos Hadid suprojektuotas baltas milžinas iškils prestižinėje Vilniaus vietoje – Neries pakrantėje prie Baltojo tilto.
Kaip tik ten, kur nedidelį – 7 arų – žemės sklypą praėjusių metų rugpjūtį įsigijo UAB „Malavas“. Šios bendrovės akcininkė – UAB „Ranga IV investicijos“, kuriai vadovauja dosnus VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) rėmėjas Laimutis Pinkevičius. Praėjusių metų balandį per iškilmingą ceremoniją miesto rotušėje L. Pinkevičius ir A. Zuokas pasirašė 5 mln. litų vertės paramos sutartį J. Meko centrui.
O kartu gavo garantiją, kad išperkant sklypą UAB „Malavas“ bus atseikėta gerokai daugiau? Na, tai tik prielaida. Viena iš versijų, kylanti bežvelgiant į sklypą, kuriame aras žemės šiandien kainuoja ne mažiau kaip 1 mln. litų.
Ir ar tikrai tik sutapimas, kad tarp UAB „Malavas“ valdybos narių yra ir buvęs Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas? Ne paslaptis, kad ponas J. Elzbergas buvo vadinamas „pilkuoju savivaldybės kardinolu“ ir vienu ištikimiausių A. Zuoko bendražygių.
Apdovanotas pinigine premija už „operatyvų darbą steigiant JMVMC“, kartu su A. Zuoku keliavęs į Niujorką derėtis dėl Jono Meko filmų archyvų įsigijimo.
Nieko nežinojo. O gal žinojo?
Kaip „Respublikai“ teigė UAB „Malavas“ generalinė direktorė Daiva Skardžiūtė, J. Elzbergas į bendrovės valdybą buvo paskirtas kaip pakankamą patirtį nekilnojamojo turto projektų plėtros klausimais turintis teisininkas, šiuo metu besiverčiantis advokato praktika.
Nors D. Skardžiūtė teigia, kad įsigydami sklypą prie Baltojo tilto bendrovės atstovai nieko nežinoję apie čia ketinamą statyti muziejų, tuo galima stipriai abejoti. Juk vieta muziejui buvo parinkta dar 2007-ųjų gegužę. UAB „Malavas“ sklypą įsigijo tik tų metų rugpjūtį.
Kaip teisininkas J. Elzbergas konsultavo ir JMVMC. O juk būtent šis centras pasirašė susitarimą dėl muziejaus galimybių studijos su buvusiu Guggenheimo fondo direktoriumi Thomu Krensu. Kartą viešuosius ir privačius interesus jau supainiojęs J. Elzbergas jokių keistų sutapimų šioje situacijoje nemato: „Su muziejaus statybomis nesu tiesiogiai dirbęs. Su kolekcijos (J.Mačiūno kolekcija – aut. past.), kol dirbau savivaldybėje, esu dirbęs. Su UAB „Malavas“ esu susijęs tik tiek, kad esu valdybos narys. O UAB „Malavas“ su muziejaus statyba niekaip nėra susijusi“.
Apie derybas žino ne visi
Gal kol kas UAB „Malavas“ ir iš tikrųjų nėra susijusi su Ermitažo-Guggenheimo muziejumi, tačiau gegužę Vyriausybės strateginio planavimo komitetui buvo pristatyta Kultūros ministerijos ir miesto savivaldybės rengta muziejaus prezentacija.
Skambiai pavadinta „Nauja išskirtinės sėkmės istorija naujai Europai“. Joje yra minimas pasirašytas ketinimų protokolas tarp JMVMC ir UAB „Malavas“, pastato bei žemės sklypo prie Baltojo tilto savininko, dėl galimybės panaudoti minėtą teritoriją daugiafunkcio kultūros centro statybai.
Tačiau ir UAB „Malavas“ direktorė, ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas teigė, kad jokių derybų iki šiol nėra buvę. „Informacija, kad buvo pradėtos derybos, buvo iš J. Meko centro. Jie savais kanalais lyg ir derėjosi, lyg ir ne su kavinės statinio savininkais, – negalėjo tiksliai pasakyti G. Paluckas. – Bet yra pradėtos visos Neries pakrantės detaliojo planavimo procedūros. Detaliajame plane numatyta formuoti sklypą Guggenheimo muziejaus statybai, jei bus priimtas sprendimas jį statyti ir bus rasti finansavimo šaltiniai“.
Pasak G. Palucko, jei būtų pradėtos derybos dėl sklypo išpirkimo iš privačių asmenų ir jei tam reikėtų leisti savivaldybės ar valstybės pinigus, „Respublikos“ pateikti faktai, be abejonės, būtų vertinami.
Vieta parinkta labai skubiai
Vilniaus mero patarėjas Remigijus Žemaitaitis dalyvavo balsuojant dėl muziejui tinkamiausios vietos. „Dabar man aišku, kodėl savivaldybės Plėtros departamentas ir JMVMC taip protegavo vietą prie Baltojo tilto ir nenorėjo jos paslinkti nei į dešinę, nei į kairę, – sakė R. Žemaitaitis. – Toks objektas galėtų būti it papuošalas įvažiuojant į Vilnių, bet tikrai ne miesto centre. Tuo labiau, kad tai privatus sklypas“.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas prisimena, kad vieta muziejui buvo renkama labai skubotai. O architektų sąjunga buvo tarsi nustumta į šalį. „Niekas architektų neklausė. Esame lyg ir šiek tiek nustumti į šalį. Projektas tarsi važiuoja kur nors šalia visų tų procesų, kurie šiandien vyksta“, – kalbėjo G. Blažiūnas.
Architektų sąjunga oficialaus požiūrio dėl Ermitažo – Guggengeimo muziejaus kol kas nėra pareiškusi. Tiesiog nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu.
„Tie, kurie yra prieš, mano, kad tai bus pinigai iš biudžeto. O kultūra Lietuvoje ir taip yra podukros vietoje. Pinigus reikėtų investuoti į apleistą paveldą, – dėstė G. Blažiūnas. – Tie, kurie „už“, mano, kad šis objektas vis tiek būtų statomas ne iš Lietuvos kultūrai skirtų lėšų. O muziejus būtų proga pagerinti Vilniaus ir Lietuvos įvaizdį“.
Komentaras
Daiva Skardžiūtė, UAB „Malavas“ direktorė
Derėdamiesi dėl sklypo įsigijimo ir pasirašydami sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį nežinojome ir negalėjome žinoti apie jokius ketinimus šioje vietoje statyti muziejų ar kitą visuomeninės paskirties pastatą. Esame nekilnojamojo turto vystytojai, todėl sklypas buvo įsigytas turint ilgalaikių nekilnojamojo turto plėtros planų šioje ir aplinkinėse teritorijose. Ankstesnis sklypo savininkas buvo privati bendrovė, tačiau atskleisti jos be kitos šalies sutikimo negalime, nes sutartyje įtvirtinti konfidencialumo apribojimai.
Jokių derybų dėl sklypo perleidimo kitiems asmenims iki šiol nebuvo, jokių pasiūlymų nesame gavę. Apie ketinimus šioje teritorijoje statyti Ermitažo-Guggenheimo muziejų žinome tik iš žiniasklaidos. Tačiau jeigu į mūsų bendrovę kreipsis muziejaus statyba suinteresuoti viešojo sektoriaus subjektai, neatmetame galimybės derėtis ateityje dėl šio sklypo perleidimo.
Algė Ramanauskaitė
