Tai ji pareiškė praėjus dešimtmečiui po to, kai Aljanso lyderiai pažadėjo Gruzijai, kad ši taps NATO nare.
„Nematau galimybės Gruzijai greitai prisijungti prie NATO. Tokia yra Vokietijos pozicija“, – sakė A. Merkel per susitikimą su studentais Tbilisio valstybiniame universitete.
„Viskas pasiekiama pamažu“, – sakė kanclerė, Gruzijoje pradėjusi savo kelionę po Pietų Kaukazą.
2008 metais Bukarešte vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai pareiškė, kad Gruzija kažkuriuo metu taps Aljanso nare. Tačiau spaudžiami A. Merkel ir tuometinio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) jie atsisakė suteikti šiai nedidelei Juodosios jūros valstybei oficialų kandidatės statusą.
Gruzijos siekis prisijungti prie 29 nares turinčio Vakarų karinio aljanso siutina Rusiją.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvlis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių gruzinų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tai faktiškai reiškia „20 proc. Gruzijos valstybės teritorijos okupaciją ir yra labai neteisinga“, sakė A. Merkel studentams.
Penktadienį Vokietijos kanclerė taip pat nuvyko prie administracinės sienos su Pietų Osetija, kur rusų pasieniečiai yra įrengę spygliuotų vielų užtvaras.
Penktadienį vakare A. Merkel vyks į Armėniją, o šeštadienį lankysis Azerbaidžane, kur „paragins rasti taikų ir abiem pusėms priimtiną“ ilgamečio teritorinio konflikto dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sprendimą, nurodė kanclerės biuras.
Azerbaidžane A. Merkel ketina aptarti bendradarbiavimą energetikos srityje su šia naftos turtinga Kaspijos jūros regiono valstybe, galinčia padėti Europai sumažinti jos energetinę priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos.
