• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šįmet nei žiema, nei vasara nebuvo palanki javų augintojams. Žiemą dalis žieminių iššalo, per vasarą juos merkė lietūs. Liūtys neleidžia javų ir nukulti. Tačiau derliaus gausa ir grūdų kainos žemdirbius džiugina.

REKLAMA
REKLAMA

Derlingumą bei grūdų kokybę lėmė ne metrologinės sąlygos, o žemdirbių turima nauja žemės dirbimo bei derliaus nuėmimo technika.

REKLAMA

„Nebuvo man bėdos: turiu naują kombainą, kuriuo per dieną gali nukulti 40 –50 ha, tad visą derlių spėjau sudoroti per pirmąją rugpjūčio savaitę, kai buvo giedra. Liko tik rapsai. Šie dar žali – tegu palaukia“,- pliaupiant lietui gerai nusiteikęs kalbėjo Rukiškio kaime (Troškūnų sen., Anykščių r.) 400 ha dirbantis 46 metų ūkininkas Saulius Vilkas.

REKLAMA
REKLAMA

Sudorota pusę derliaus

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) rugpjūčio 19 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso nuimta 59,6 proc. (619,7 tūkst. ha) grūdinių kultūrų.

Daugiausia nuimta rugių – 75,2 proc. (32,3 tūkst. ha), kvietrugių – 62,1 (59,9 tūkst. ha), apie 60 proc. kviečių (315 tūkst. ha), miežių – 59,8 proc. (151,2 tūkst. ha), avižų – 47,3 proc. (30,2 tūkst. ha).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažiausiai kol kas nupjauta rapsų – 28,8 tūkst. ha, tai sudaro 11,4 proc. auginamų jų ploto.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo nuimta 62,2 proc. grūdinių augalų, rapsų – 47,2 proc..

Derlingumas – didesnis

ŽŪMPRIS duomenimis, vidutinis šįmet grūdinių kultūrų derlingumas – 3,3 tonos iš vieno hektaro

REKLAMA

(vidutinis derlingumas gautas remiantis seniūnijų duomenimis, surinktais iš ūkininkų, kurie augina 50 ir daugiau ha grūdinių augalų), rapsų – 2 tonos iš vieno ha.

Šįmet derlingumas šiek tiek didesnis nei pernai. Pernai jis siekė  3,2, rapsų --2,1 tonos iš vieno ha.

Šiemet didesnis rugių derlingumas – 2,4 t/ha (pernai  – 2,0), miežių – 3,4 t/ha (pernai – 3,2 ), avižų – 2,1 t/ha (pernai – 1,8).

REKLAMA

Daugiausia auginama kviečių

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis (ŽŪIKVC), šįmet buvo deklaruota 1039,1 tūkst. ha grūdinių kultūrų pasėlių (50,5 tūkst. ha daugiau nei pernai – 988,6 tūkst. ha).

Daugiausia auginama kviečių – 556 tūkst. ha. Per metus auginamų kviečių plotas padidėjo beveik 40 tūkst. ha.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už kokybiškus grūdus – didesnės kainos

Nors lietui lyjant turėjo nukentėti grūdų kokybė, statistiniai duomenis rodo, jog žemdirbiai ir tokiomis sąlygomis sugebėjo perdirbėjams pateikti daugiau aukštesnės kokybės grūdų.

ŽŪMPRIS duomenimis, per dvi pirmąsias rugpjūčio savaitės  grūdus superkančios ir/ar perdirbančios  įmonės supirko 163,5 tūkst. t šiųmečio derliaus  grūdinių augalų ir 8,8 tūkst. t rapsų.

REKLAMA

Didžiausią supirktų grūdų dalį sudaro kviečiai – 108,3 tūkst. t arba 66,2  proc. Daugiausia supirkta I klasės kviečių grūdų – 57, 2 tūkst. t arba 52,8 proc., II klasės – 32,1  tūkst. t arba 29,6  proc.

Vidutinės I klasės kviečių grūdų supirkimo kaina - 687 Lt/t; II klasės – 642 Lt/t,  I klasės rugių – 613 Lt/t; miežių 580 Lt/t, avižų – 491 Lt/t.

REKLAMA

Tai 17–62 proc. daugiau nei perdirbėjai už grūdus mokėjo pernai. Pavyzdžiui, avižų supirkimo kainos šiuo metu net 188 Lt/t (62 proc.) aukštesnės nei  pernai.

Išgelbėjo naujas kombainas

Rukiškio kaime (Troškūnų sen., Anykščių r.) ūkininkaujantis 46 metų Saulius Vilkas merkiant lietui buvo geros nuotaikos: 100 ha jo kviečių jau nukulti. Aruode jau ir miežiai.  „Grūdines spėjau nukulti pirmąją rugpjūčio savaitę, kai buvo giedra. Liko tik rapsai. Bet šie dar žali –  tegu pabręsta“,-- džiaugėsi ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis prisipažino, jog laiku nuimti derlių jis galėjo todėl, jog turi naują galingą kombainą. „Labai geras kombainas – per dieną juo gali nukulti 40 –50 ha“,- sakė jis.

Kombainą Saulius paskolino ir savo broliui Alvydui, kuris turi 100 ha ekologinį ūkį. Jis taip pat jau nusikūlė rugius. Liko rudosios garstyčios, kurios kuliamos vėliau. Kviečių Sauliaus brolis neaugina. „Nelabai įsivaizduoju, kaip ekologiškai galima išauginti kviečius – juos labiau puola ligos. Pesticidų nenaudodamas kviečių neišauginsi“,- įsitikinęs Saulius.

REKLAMA

Anksčiau ir jis augina tik rugius. Kai įsigijo naują žemės dirbimo techniką, modernų purkštuvą perėjo prie kviečių.

Nors Anykščių žemės nėra derlingos, gerai jas paruošus, galima gauti neblogą ir kviečių derlių. Šįmet Saulius prikūlė po 4 tonas iš hektaro.

Visi S.Vilko grūdai buvo aukščiausios kokybės. „Nebaisūs man tie lietūs – turiu džiovyklą“,- sakė jis. Džiovykloje per valandą galima išdžiovinti 20 tonų grūdų. Tad S. Vilkas spėjo ne tik nukulti, bet ir išdžiovinti ir jau parduoti visus grūdus.

REKLAMA

Pirko už ES paramą

Grūdų džiovyklą, kaip ir naują kombainą, purkštuvus bei kitą žemės dirbimo techniką ūkininkas S. Vilkas pirko pasinaudodamas  ES parama – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal šią priemonę kompensuojama iki 40 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų, tad ūkininkui teko nemažai pridėti ir savų pinigų. Juos skolinosi iš banko.

Tačiau S.Vilkas nesigaili ėmęs paramą, skolinęsis ir investavęs į ūkį. „Dar trys metai ir visos investicijos atsipirks“,- sakė jis.

Už kviečių toną, pasak jo, jis gavo beveik 100 litų daugiau nei būtų gavęs už rugius. Dar mažiausiai 100 litų daugiau gavo todėl, kad grūdai buvo išdžiovinti, pirmos rūšies.

Parama pasinaudojo tūkstančiai

Parama taip, kaip Anykščių rajono ūkininkas S.Vilkas, pasinaudoti spėjo tūkstančiai ūkininkų.  Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, paramos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ kreipėsi daugiau nei 12,5 tūkst. žemdirbių. Bendrai jų prašoma paramos suma – daugiau nei 1 milijardas 991 mln. litų. Tai sudaro 138 proc. visų šiai priemonei skirtų paramos lėšų (visam 2007 –2013 metų programos laikotarpiui buvo skirta daugiau nei 1 mlrd. 443 mln. litų).

Šįmet pagal šią priemonę žemdirbiai prašė beveik 4 kartus daugiau paramos nei jos buvo šios priemonės biudžete.

REKLAMA

Esant tokiam poreikiui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo priversta taikyti paramos paraiškų pirmumo vertinimą pagal priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo kriterijus.

Visas šiųmetinis šios priemonės paramos lėšų biudžetas buvo paskirstytas atskiriems žemės ūkio  sektoriams ir subsektoriams. Gyvulininkystės sektoriui skirta  65 66 proc.  (84,5 97 mln. Lt), augalininkystės – 33 proc. (49 mln. Lt), paslaugų žemės ūkiui – 5 1 proc. (6,5 2,2 mln. Lt) priemonės antrajai veiklos sričiai skirtų lėšų..

Taip pat buvo nustatyti net 9 pirmumo kriterijai, kurie turėjo būti taikomi paramai atrenkant projektus. Tačiau neoficialiais duomenimis, paramos vos pakako pirmąjį pirmumo kriterijų atitinkantiems projektams, t.y. tiems, kas dar niekada nebuvo gavę EB investicinės paramos pagal BPD ir KPP.

„Asmeniškai džiaugiuosi girdėdamas, kad šįmet paramą gauna tie, kas jos nebuvo dar gavę. Tokiu būdu užkertamas kelias perdėm didelei paramos koncentracijai, kai ji susikaupia keliose rankose“,- pastebėjo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Tačiau pirmumą turėjo ir jauni iki 40 metų ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai bei jų nariai.

REKLAMA

„Kooperatyvą kuria ne vienas žmogus. Tad skiriant paramą kooperatyvui, automatiškai tampa didesnė jos sklaida. Be to, kooperatyvas konsoliduoja kaimą“,- įsitikinęs žemės ūkio viceministras.

Kitais metais – paskutinis kvietimas

Žemės ūkio viceministro teigimu, kitais metais pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gali būti dar vienas paraiškų kvietimas. Jam lėšos turėtų būti sukauptos iš grąžinamų lengvatinių paskolų, kurioms lėšos buvo pasiskolintos iš šios priemonės paramos biudžeto.

„Rudenį jau žinosime, kiek bus šių lėšų“,- M.Kuklierius sakė, jog visos jos bus grąžintos į tų priemonių biudžetus, iš kurių paskoloms jos buvo paimtos.

Kitais metais ŽŪM jau pradės rengti naują Lietuvos kaimo plėtros 2014 –2020 metų programą.

„Kol kas IŠ Europos Komisijos dar nesame gavę jokių pasiūlymų, tačiau lapkričio mėnesį jau turėtume juos gauti, tada konkrečiau žinosime, kokias turėsime galimybes“,- sakė viceministras.

Parama žemės ūkio valdų modernizavimui

* Iš viso pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gauta 12.627 paraiškos.

* Jose bendrai prašoma paramos suma – 1.991.995.005 Lt.

* Iki šių metų rugpjūčio 15 d. su  9607 pareiškėjais pasirašytos paramos sutartys, kuriose bendra paramos suma -- 1.331.627.042 Lt.

* Iki šių metų rugpjūčio 15 d. išmokėta 1.117.431.274 Lt. paramos.

* Visam 2007 –2013 metų laikotarpiui priemonei „žemė sūkio valdų modernizavimas“ buvo skirta 1.443.846.949 Lt paramos lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų