Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Netylant kalboms, kad lietuviai mieliau atostogauja užsienyje, jas tuo pačiu metu intensyviai tildo kita ryškėjanti tendencija. Vis daugiau lietuvių renkasi poilsį Lietuvoje.
Vasaros sezonui įsibėgėjant, neretas dar tik pradeda sukti galvą, kur geriau praleisti išsvajotas atostogas. Tiems, kurie atostogauti ketina Lietuvoje, tikrai yra iš ko rinktis. Deja, kol kas dar nėra taip paprasta surasti visą reikiamą informaciją.
Vis dažniau renkasi Lietuvą
Apskritai pastaruoju metu pastebima gana ryški tendencija, kad lietuviai daug intensyviau investuoja į kokybiškas atostogas Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad jie derina ne tik pasyvųjį, bet ir aktyvųjį poilsį Lietuvoje“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. „Daug poilsiautojų keliauja ir su vaikais, domisi įvairiomis edukacinėmis kelionėmis“, – apie ryškėjančias tendencijas tarp lietuvių turistų kalbėjo E. Šiškauskienė.
Vis dėlto, remiantis Turizmo departamento pateiktais duomenimis, apie 40-iai proc. vietinių turistų praėjusiais metais kelionių prioritetas buvo draugų bei giminių lankymas. Ir kiek mažiau, t. y. 30-ies proc., kelionės tikslas – poilsis, atostogos.
Daugiausia – lietuviai
Turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė taip pat teigia, kad per pastaruosius penkerius metus galima pastebėti, jog lietuviai vis dažniau atostogauja Lietuvoje.
„Lietuviai pamažu išmoksta ne tik ilgesnes atostogas leisti, bet ir savaitgaliais važiuoja į kokią trumpą kelionę“, – leidiniui pasakojo Turizmo departamento direktorė. Ji pastebi, kad šalies kurortiniai miestai visiškai priklausomi nuo lietuvių turistų.
„Džiugu, kad pietiniuose šalies kurortuose nėra sezoniškumo problemos, ko nepasakysi apie Lietuvos pajūrį“, – sakė R. Balnienė. Turizmo departamento vadovės skaičiavimais, pajūrio kurortuose didžiąją dalį turistų sudaro taip pat lietuviai. „Vasaros sezonu užsieniečiai pajūrio kurortuose sudaro apie 13 proc. poilsiautojų“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo R. Balnienė. Visgi E. Šiškauskienė tvirtina, kad keičiasi kai kurių kurortų poilsiautojai – šiuo atveju Nidos.
„Pastebiu, kad daug emigrantų, kurie užsidirba pinigų svetur, leidžia sau poilsį Lietuvos pajūrio kurorte – Nidoje“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Šiškauskienė.
Užsienyje poilsis patogesnis
Pagrindinis skirtumas tarp poilsio Lietuvoje ir užsienyje, pasak Ž. Gavelienės, yra tas, kad poilsis užsienyje poilsiautojui daug patogesnis.
„Neturime viešbučių, kuriuose būtų viskas įskaičiuota. Be to, nesame garantuoti, kad per visas atostogas švies saulė“, – kalbėjo ji.
Būtent šios aplinkynės ir verčia paslaugų teikėjus labiau pasukti galvas, ką pasiūlyti turistams, jeigu „nešvies saulė“.
„Kas nori pilno pilvo – neatostogaus Lietuvoje. Tai yra skritingi poilsiautojų tipai“, – įsitikinusi Turizmo rūmų prezidentė.
Ž. Gavelienė pastebi, kad Lietuvoje populiarėja kaimo turizmas. Taip pat ir įvairios sveikatinimo kelionės. „Tai nėra vien tik pasyvus poilsis, toks kaip SPA ir panašiai, – kalbėjo Ž. Gavelienė. – Tai ir įvairios mankštos, aktyvios pramogos.“ Ji teigia, kad vis dažniau lietuviai pageidauja pažintinių kelionių.
Išleidžia daugiau
Lietuvių įprotis vis dažniau atotogas leisti Lietuvoje pildo turizmo sektoriaus kišenę. Vien jau praeitais metais, Turizmo departamento duomenimis, buvo gauta 5 proc. daugiau pajamų, t. y. 425,6 mln. litų. O bendros pajamos iš vietinio turizmo siekė 1,317 mlrd. litų.
„Didėja lietuyvių išlaidos atostogoms, – sakė R. Balnienė. – Vidutiniškai per vieną trumpą kelionę išleidžiama apie 165 litus, o per vienadienes keliones – 81 litą.“
Ž. Gavelienė pasakojo, jog vietinių išlaidos didėja dėl to, kad vis daugiau poilsiautojų užsisako paslaugų paketus.
„Dėl to išleidžia iki 10 proc. daugiau nei įprastai“, – teigė Turizmo rūmų prezidentė.
Trūksta informacijos sklaidos
Vis dėlto R. Balnienė įsitikinusi, kad siekiant dar geresnių rezultatų reikėtų didinti investicijas į rinkodarą. „Svarbu negailėti lėšų informacijai, jos sklaidai, nes rinkodara yra sėkmingos plėtros pagrindas“, – leidiniui pasakojo R. Balnienė.
Panašios nuomonės laikėsi ir Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Jos įsitikinimu, trūksta bendros duomenų bazės, į kurią būtų keliami įvairiausi pasiūlymai, kaip praleisti atostogas.
„Lietuvoje vyksta begalė renginių, tik apie juos sunku sužinoti“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė Ž. Gavelienė. Ji pasakojo, kad informacijos sklaidos galėtų imtis Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrius.
„Reikėtų visiems kartu padirbėti, kad dar labiau paskatintume vietinį turizmą“, – kalbėjo Ž. Gavelienė. Iki galo neišnaudojamas potencialas
E. Šiškauskienė taip pat mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti šalies žinomumui didinti. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė pastebi, kad reikėtų apsvarstyti, kaip būtų galima paskatinti konferencinį turizmą.
„Siekiant išplėtoti konferencinį turizmą puikiai tiktų Vilniuje esantys Sporto rūmai, kuriuose būtų galima įrengti kongresų centrą“, – savo lūkesčių neslėpė E. Šiškauskienė.
FAKTAI
Vietiniai turistai Lietuvoje
2013 metais vietiniai turistai keliaudami po Lietuvą daugiausia apsistodavo pas gimines ir draugus. Tokių turistų buvo 42,4 proc.
Viešbučiuose ir moteliuose apsistodavo 25,1 proc. vietinių turistų.
Tarp vietinių turistų populiarus išlieka poilsis kaimo turizmo sodybose. 2013 metų duomenimis, Lietuvos kaimo turizmo sodybose svečiavosi 275,8 tūkst. turistų, iš jų 91 proc., arba 250,4 tūkst., buvo vietiniai turistai, 25,4 tūkst. – svečiai iš užsienio.
