Tačiau, vertinant D.Trumpo pasiekimus, nėra aišku, ar jam pavyks sėkmingai įgyvendinti šią užduotį. JAV prezidentas itin pasitiki savo išskirtine „vienas su vienu“ diplomatija – ta pačia, kurią taikė šį mėnesį susitikdamas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Baltieji rūmai šį susitikimą gyrė kaip istorinį pasiekimą, tačiau užsienio politikos veteranai pabrėžė, kad be savo paties įvaizdžio reklamos iš šio viršūnių susitikimo D.Trumpas laimėjo mažai, o Šiaurės Korėjai pavyko pasiekti reikšmingų nuolaidų.
Ekspertų teigimu, tokios pačios situacijos tikimasi ir D.Trumpo susitikime su V.Putinu. Tik šio susitikimo pasekmės būtų itin reikšmingos.
„Trumpas yra mūsų“
Pagrindinės susitikimo temos jau yra žinomos. Tarp svarbiausiųjų įvardijama Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu, Rusijos kišimasis į JAV 2016 metų rinkimus, konfliktas Sirijoje ir Korėjos pusiasalio denuklearizacija.
Viršūnių susitikimo data jau oficialiai paskelbta – jis įvykis Helsinkyje liepos 16 dieną, t.y. iš karto po Belgijoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo ir D.Trumpo vizito Jungtinėje Karalystėje.
Buvęs Gynybos departamento pareigūnas, dirbęs su Maskvos klausimais, Markas Simakovskys tvirtina, kad netgi pats susitikimo laikas tampa aliarmo signalu JAV sąjungininkams.
„Jau dabar yra nemažai klausimų dėl D.Trumpo įsipareigojimų NATO. Tai, jog D.Trumpas susitinka su V.Putinu iš karto po NATO viršūnių susitikimo, atrodo kaip suplanuotas žingsnis išreikšti nepasitenkinimą aljansu. Taip pat tarsi bandoma parodyti, kad jis yra lyg karalius, rengiantis rimtus susitikimus su rimtais pasaulio lyderiais ir neatsižvelgiantis į artimiausių sąjungininkų interesus“, - aiškina M. Simakovskys.
Įtampa tarp JAV ir NATO partnerių ypatingai sustiprėjo po Trumpo pareiškimų per G7 viršūnių susitikimą, kuris vyko šį mėnesį – JAV prezidentas prabilo apie tai, kad Rusija turėtų būti grąžinta į šį klubą. Maskva buvo atskirta nuo galingųjų 2014 metais po įsiveržimo į Ukrainos teritoriją ir Krymo atplėšimo.
D.Trumpo pareiškimai G7 iš karto paskatino Rusijos valstybinę žiniasklaidą švęsti ir kalbėti apie ypatingą palaikymą – buvo netgi pareikšta „Krymas – mūsų, Trumpas mūsų!“.
Žalia šviesa Putinui
„Putinas aiškiai žino, ko nori. Jis galbūt nepajėgia visko gauti, tačiau jis turi kruopščiai sudarytą planą ir yra labai disciplinuotas derybininkas. D.Trumpas nesudaro tokio įspūdžio“, - vertina „Woodrow Wilson Center“ Rusijos studijų ekspertas Williamas Pomeranzas.
Iš kitos pusės, ekspertai tvirtina, kad atsitiktinis Trumpo požiūris į diplomatiją ir aiškaus tikslo nebuvimas verčia klausti, kokius įsipareigojimus iš V.Putino jis galėtų gauti.
D.Trumpo dėmesys Putinui, jo sveikinimai po rinkimų nepaisant patarėjų nuomonės ir noras leisti Rusijai praslysti svarbiausiais klausimais yra labai rimtai situaciją komplikuojantys faktoriai.
„Jei Šiaurės Korėjos susitikimas gali būti vertinamas kaip pavyzdys, bet kas, apie ką diskutuos Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas bus pavaizduojama kaip asmeninė JAV prezidento pergalė siekiant išskirtinių santykių su Maskva“, - tvirtina buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Richardas Kauzlarichas.
Tuo tarpu Rusijoje sklando gandai, kad Trumpas ir Putinas sudarys „slaptą žodinį susitarimą", dėl kurio JAV prezidentas pasižiūrės į Ukrainos klausimą iš kitos pusės.
Tam, kad Trumpas pasipriešintų tokiai situacijai, jis turės pabrėžti, kad „JAV nebus pasyvus stebėtojas, kai RUsija bandys pasaulyje skleisti negatyvią įtaką“, mano prezidento Baracko Obamos valdymo periodu dirbęs Nacionalinio Saugumo Tarybos ekspertas. „Bet kokią kitą žinią Putinas įvertins kaip žalią šviesą savo veiksmams“, - tikina jis.
Sankcijų naikinimas
Trumpo palankumas Putinui taip pat gali atiduoti Maskvai pergalę kovoje dėl svarbiausio klausimo – sankcijų.
Nuo 2014 metų JAV ir Jungtinė Karalystė paskatino Europos Sąjungą skirti Rusijai sankcijas dėl įsiveržimo į Ukrainą. ES su Rusija prekiauja kur kas intensyviau nei JAV, taip pat turi kur kas daugiau interesų energetikos srityje. Dėl šios priežasties Europos šalys itin dažnai nesutinka su JAV prašymais išplėsti sankcijas. Tačiau kol kas susitarti pavyko.
ES nenoras bausti Maskvą dar padidėjo prorusiška retorika garsėjantį D.Trumpą išrinkus JAV prezidentu.
W.Pomeranzas pabrėžia, kad dėl to Trumpo-Putino susitikimas yra ypatingai svarbus ES situacijos kontekste.
„Tereikia vienos ES šalies narės sprendimo, kad ji nebenori sankcijų Rusijai, ir jos ims nykti. O jei Europinės sankcijos bus panaikintos, aš tikiu, kad prezidentas D.Trumpas pareikalaus ar bent išreikš susidomėjimą, jog JAV sankcijos Rusijai taip pat būtų sumažintos“.
