Prastai išsimiegoję irzlūs, mažiau darbingi ir dirglūs būna ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Skaičiuojama, kad dėl didelio streso lygio su miego sutrikimais susiduria apie 60 procentų lietuvių.
„Tarkim, jeigu negali užmigti per 30 minučių, jau yra sutrikimas. Tiesioginiai miego sutrikimai, jeigu atsibunda labai dažnai ir ilgai negali užmigti. Jeigu kankina įvairios baimės, panikos atakos. Ir po miego sutrikimai, t. y. postsomninis sutrikimas, kada atsibunda nepailsėjęs nė kiek“, - sako neurologas Jokūbas Fišas.
Į gydytojus kreiptis reikėtų, jei minėti sutrikimai kamuoti ima dažniau nei tris kartus per savaitę. Tiesa, vilniečiai tvirtina, kad nuo nemigos gelbėjasi savais būdais.
„Trys svarbiausi dalykai – tai yra absoliuti tamsa, kada gaminasi melatoninas – miego hormonas – galvos smegenyse. Reguliarumas. Ir tyla“, - įsitikinęs neurologas.
Kad išsimiegojimą lydi darbingumas, supranta vis daugiau darbdavių. Tad kaip ir čia vieno banko filiale Vilniuje įrengti miego kambariai. Juose dienos eigoje galima niekieno netrukdomam nusnūsti.
Fizinis aktyvumas, sveika mityba, streso vengimas ir kokybiškas miegas, anot medikų, yra vadinamieji keturi „sveikatos banginiai“. Gamta ne atsitiktinai taip sudėliojo, kad mums pramiegoti tenka net maždaug trečdalį gyvenimo. Kokybiškai išsimiegantys žmonės rečiau serga depresija, nutukimu, mažėja cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių ligų tikimybė, stiprėja visa imuninė sistema.
Išsamiau - reportaže:
