Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas įsitikinęs, kad reguliavimas panašėja į viešųjų ryšių akciją, o ne realią vartotojų, verslo ir visuomenės valstybės interesų pusiausvyros paiešką.
„Reguliavimas yra iškreiptas ir padarė tokias sąlygas, kad vartotojai ir verslas šiuo metu yra vienoje barikadų pusėje, o valstybinis reguliatorius yra kitoje pusėje. Vartotojai anksčiau turėjo galimybę pasiskolinti mažą kreditą trumpam terminui, o dabar dėl nepagrįsto ir nepamatuoto reguliavimo yra priversti imti ilgalaikius kreditus didesnėmis sumomis. Atitinkamai sumažėja kreditų, nes suma išauga. O kita dalis vartotojų nustumti į šešėlinę kreditavimo rinką“, – teigia L. Valickas.
Pasak jo, ne kartą asociacija bandė įrodyti, kad bankas dirbtinai demonizuoja smulkiųjų vartojimo keditų sektorių.
„Normalu, kad dirbtinai sukūrus demoną ir sugalvojus taisykles jam pažaboti, reikia laukti viešųjų ryšių akcijos, kurios metu bus pasakyta, kad demonas nugalėtas. Bet manome, kad tai yra vartotojų praradimai, nes jiems apribotas kreditų prieinamumas, pasirinkimų galimybės“, – įsitikinęs LSVKA prezidentas.
Nors mažiau suteikiama ir smulkių, ir stambių kreditų, didesnis nuosmukis matomas smulkiųjų kreditų rinkoje.
Skaidresnis reguliavimas ar galimi žmonių bankrotai?
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbėjo, kad griežtesni ribojimai pagaliau leidžia rinkai įgauti civilizuotos rinkos kontūrus. Tačiau tuo pačiu matyti, kad nors paskolų išduodama mažiau, paraiškų skaičius nemažėja. Tai reiškia, kad žmonės ieško galimybių gauti greituosius kreditus.
Pasak L. Valicko, jie įžvelgia riziką alternatyvaus pasiskolinimo segmente – tarpusavio skolinimosi platformose.
„Mes kaip asociacija tikrai sulaukiame ne vieno kreipimosi iš žmonių, kurie sako, kad platformos sutikdamos kredituoti pasiūlo dar didesnes sumas ir ilgalaikius kreditus. Dėl to matydami tokią tendenciją galime prognozuoti, kad maždaug po pusantrų metų išvysime pirmuosius fizinių asmenų bankrotus. Ir tų bankrotų krepšelyje nemaža dalis teks tarpusavio skolinimo platformoms“, – sako LSVKA prezidentas.
Jo nuomone, platformos bando išsikovoti vietą rinkoje išpūsdamos savo portfelius, tačiau tai atsisuks prieš juos pačius, nes bankas galės turėti dar vieną demoną.
„Neabejojame, kad mokumas platformose bus vertinamas. Bet dėl situacijos rinkoje, reguliavimo ypatumų, kurie neadaptuoti sektoriams, o suniveliuoti bendrai finansinėms paslaugoms, vis tik bus perkreipta rinka. Kiekvienas sektorius susidurs su problemomis, nes reguliavimas šiuo metu nepritaikytas, neatsižvelgta į sektorių specifiką“, – tikina LSVKA prezidentas.
Tuo tarpu tarpusavio skolinimosi platformos „Savy“ direktorius Vytautas Zabulis džiaugiasi, kad pirmą kartą tarpusavio platformos buvo Lietuvos banko išskirtos kaip atskiras sektorius. Pasak jo, šis pripažinimo momentas parodo, jog sektorius stiprėja ir greitai auga. Tačiau jis pastebi, kad nereikėtų manyti, jog populiarėjantis sektorius sukels asmenų bankrotus, mat platformose yra patvirtinama tik apie 10 proc. paraiškų, anksčiau apie 3 proc. O greitųjų kreditų įmonės 2015 m. pirmąjį pusmetį patvirtino apie 40 proc. besikreipiančiųjų paraiškų, šių metų pirmąjį pusmetį – 26 proc.
V. Zabulio nuomone, tikrai niekas tarpusavio platformose neverčia imti didesnės paskolos. Žmonės į jas dažniausiai kreipiasi dėl refinansavimo paskolos, kuri leidžia turint 3–4 kreditus iš skirtingų greitųjų kredito bendrovių konsoliduoti paskolas ir mokėti vienai platformai, paskolos davėjai.
„Žiūrint iš vienos mažumos kreditų bendrovės pusės, kuri išdavusi 200–300 eurų kreditų, jiems galbūt atrodo, kad žmonės pasiima didesnius kreditus. Iš tiesų vyksta paskolos konsolidavimas. Vienoje platformoje yra apie 70 proc. portfelio ir apie 40 proc. atvejų, kai paskolos konsoliduojamos. Mes iš tos pusės atsakingiau vertiname paraiškas, jų patvirtiname mažiau. Ir negalime viršyti 40proc. taisyklės. Žmogus gali pasiimti didesnę paskolą mokėdamas mažiau, galbūt, tai ponui Valickui nepatinka“, – svarsto V. Zabulis.
Smulkiųjų kreditų įmonės priverstos užsidaryti
Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270 tūkst. Eur. Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla.
„Manau, kad esminis momentas buvo mokumo tikrinimas. Kai kurios įmonės šio išbandymo neatlaikė: buvo skiriamos baudos, užsidarė. Bet dėl to turime sveikesnę rinką“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas.
L. Valickas teigia, kad jau dabar ženkliai mažėja smulkiųjų kreditų įmonių.
„Jei smulkieji finansinių paslaugų teikėjai perkeliami konkuruoti su stambiais finansinių paslaugų teikėjais, kurie disponuoja indėlininkų lėšomis, kurios praktiškai nemokamos šiuo metu ir kurie turi stambų kapitalą ir rezervą bei gali ilgalaikius kreditus didelėmis sumomis suteikti, tai akivaizdu, kad smulkieji nepajėgs konkuruoti. O reguliavimas taip ir deformavo rinką, kad visus perkėlė į tą sektorių, kuris yra komercinių bankų“, – įsitikinęs L. Valickas.
Tačiau Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) direktorius Šarūnas Frolenko teigiamai vertina paskelbtus rezultatus bei kai kurių žaidėjų pasitraukimą. Jo manymu, nuo to rinka tik skaidresnė.
„Paskelbti rezultatai rodo, kad rinka subrendo ir apsivalė. Reikia nepamiršti, jog apibendrinti duomenys mažėjo ne tik dėl blogesnių įmonių rezultatų, bet ir dėl to, kad iš rinkos buvo priversti pasitraukti įstatymų reikalavimų nesugebėję vykdyti dalyviai. Taigi nors reguliavimas sugriežtėjo, vertiname tai pozityviai – traukiantis neatsakingiems rinkos dalyviams darosi lengviau dirbti ir konkuruoti sąžiningiems. Tai atneš naudos tiek rinkai, tiek vartotojams“, – sako Šarūnas Frolenko, LVLKA vadovas.
Pasak Š. Frolenko, LVLKA narių rezultatai sumažėjo ne taip ženkliai kaip visos rinkos, nes įmonės dar iki griežtesnės Lietuvos banko pozicijos ir naujo įstatymo priėmimo veiklą vykdė atsakingai.
„Matome, kad pokyčius labiausiai pajuto tie rinkos dalyviai, kurie veikė „pilkojoje zonoje“ ir dažnai žvelgdavo pro pirštus net ir į anksčiau galiojusias švelnesnes taisykles. Tvirtesnė reguliuotojo pozicija užkirto kelią tokioms praktikoms“, – teigia LVLKA direktorius.
Jo nuomone, ateityje į naują brandos stadiją žengusioje rinkoje bus daugiau dėmesio skiriama inovacijoms, naujiems produktams bei paslaugoms. Tikimasi didesnio dialogo su reguliuotoju, kalbėjimosi tarp pačių rinkos dalyvių ir sveikos savireguliacijos.
„Savy“ direktorius V. Zabulis teigia, kad ir juos paveikė griežtesnis reguliavimas – patvirtinama apie 10 proc. mažiau paraiškų. Tačiau tai nėra didelis kritimas, palyginus su greitųjų kreditų rinka.
„Tai reiškia, kad mes jau iki įstatymo beveik visais atvejais elgiamės taip,kaip ir pagal naują reguliavimą. Dar sunku pasakyti kaip šis reguliavimas darys įtaką ilgalaike prasme“, – komentuoja jis.
Pašnekovo nuomone, ir toliau tarpusavio platformų augimas bus ženklus, nes tai yra kitoks segmentas.
„Šis segmentas ypatingai skirtas žmonėms, dirbantiems pagal individualią sutartį ar verslo liudijimus. Jiems ypatingai daug dokumentų reikia pateikti bankams, o bankai nepasitiki tokiais paskolų gavėjais. Tuo tarpu kreditai parodo, kad jie tikrai geri klientai ir mums patogu su jais dirbti. Galime greičiau susitvarkyti su dokumentų tvarkymu ir pajamų vertinimu“, – mano V. Zabulis.
Tarpusavio skolinimo platformų paskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, kol kas yra nedidelė, nors augimas ir ryškus. Per pusmetį – nuo 2016 m. pradžios iki liepos 1 d. – šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 iki 4,6 mln. Eur. Tai sudarė apie 2 proc. bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – apie 225 mln. Eur. 2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4 tūkst., o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380 tūkst.
