„Pokyčiai – akivaizdūs. Aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai ir konkurencija privertė kredito davėjus iš esmės keisti požiūrį ir vertinti klientų mokumą apdairiau. Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Bendras suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūkst. vnt., o per tą patį laikotarpį suteikta greitųjų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. Eur ir yra mažiausia nuo 2013 m.
Vis dėlto tai nereiškia, kad žmonės linkę atidžiau tvarkyti savo finansus. Mat gautų paraiškų skaičius netgi auga. Jų per pirmąjį pusmetį gauta virš 450 tūkst. Tuo tarpu patenkinta tik 26 proc. prašiusiųjų. 2015 m. pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40 proc. besikreipiančiųjų.
„Žmonės vis dėlto nori brangiai pasiskolinti. Tai nėra gerai. Finansiniam švietimui dar yra kur pasireikšti, bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės elgiasi atsakingai, yra pajamų ir mokumo vertinimas. Ir kredito davėjai elgiasi atsakingai. Ta tendencija džiugina. Bet, matyt, lietuviai yra azartiški žmonės, nes greitieji kreditai vienas iš brangiausių paskolų segmentų“, - teigia, V. Vasiliauskas.
Maždaug ketvirtadaliu sumažėjo ir jaunų asmenų, iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas. Praėjusių metų viduryje jauni asmenys sudarė apie 30 proc. greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23 proc.
„Liovėsi moksleivių tėvų skundai dėl prisiimtų moksleivių kreditų. Susiduriame dar su skundais, bet jie susiję su kreditais, pasiimtais dar prieš teisinį reguliavimą. Jauniems žmonėms nerekomenduočiau taip skolintis, nes galima susigadinti kredito istoriją“, - komentuoja Lietuvos banko vadovas.
Pastaruoju metu sumažėjo vėluojamų grąžinti skolų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu (arba 34,9 %) sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų. Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas.
Mažėja ir išieškojimui perduotas greitųjų kreditų skaičius. Anot V. Vasiliausko, tai susiję su lankstesne įmonių veikla. Pradėta refinansuoti savo įmonių bei kitų įmonių klientus, kurie susidūrė su problemomis grąžinant kreditą.
„Su klientais lanksčiau bandoma dirbti, atsiranda alternatyvių refinansavimo galimybių ir tai nulemia patį mažėjimą. Rinka po truputį įgauna civilizuotos rinkos kontūrus“, - teigia V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270 tūkst. Eur. Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla. Atsakingesnį vartojimo kredito davėjų elgesį lemia ir Vartojimo kredito įstatyme nustatytos griežtesnės sankcijos už pažeidimus.
Pastaruoju metu mažėjo vidutinė greitųjų kreditų metinė palūkanų norma. Tam įtaką padarė nustatytos palūkanų lubos. Per metus palūkanų norma krito nuo 72 iki 42 proc. Vartojimo kredito įstatymas ypač pakoregavo mažųjų kreditų palūkanas. Vidutinė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma, pernai metų viduryje sudariusi beveik 100 proc., šiemet svyruoja apie 65 proc., nepasiekdama įstatyme nubrėžtų 75 proc. palūkanų lubų. Tik mažųjų kreditų palūkanų norma yra prie pat nustatytų lubų.
„Pagrinde veikė visi keturi aspektai: pareiga privalomai tikrinti duomenų bazes arba iš vartotojo surinkti jo pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus, sumažinta bendra vartojimo kredito kaina, įtvirtinti vartojimo kredito sutarčių sudarymo ribojimai – nakties metu negali sudaryti, akivaizdus reikalavimas dėl jaunesnių nei aštuoniolikos metų asmenų ir taip pat papildomi reklamos reikalavimai ir draudimai padarė įtaką. Manau, kad esminis momentas buvo mokumo tikrinimas. Kai kurios įmonės šio išbandymo neatlaikė: buvo skiriamos baudos, užsidarė. Bet dėl to turime sveikesnę rinką“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Vartojimo kredito kainai įtaką padarė ir didėjanti greitųjų kreditų bendrovių konkurencija su tarpusavio skolinimo platformomis.
Tačiau kol kas tarpusavio skolinimo platformų paskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, yra nedidelė, nors augimas ir ryškus. Per pusmetį – nuo 2016 m. pradžios iki liepos 1 d. – šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 iki 4,6 mln. Eur. Tai sudarė apie 2 proc. bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – apie 225 mln. Eur. 2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4 tūkst., o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380 tūkst.
„Manytume, kad ateityje tendencijos turėtų išlikti tokios pat. Daug priklausys nuo to, kaip veik alternatyvūs finansavimo šaltiniai. Priklauso ir nuo platformų sėkmės. Kaip suprantu, jos tikėjosi didesnės rinkos dalies, bet šiuo metu užima tik 2 proc.. Lūžis jau įvykęs. Mokumo vertinimas įsivažiavo ir tikrai nematyčiau radikalaus skolinimosi. Kaip bežiūrėtume, greitieji kreditai pakankamai brangu“, - teigia V. Vasiliauskas.
Beveik 380 tūkst. gyventojų turi sutarčių. O apie 40 proc. iš jų, vėluoja gražinti.
