Nerimstant žiemai dauguma Joniškio rajono kaimų kelių tampa nepravažiuojami, žmonės atkertami nuo pasaulio.
Antradienį greitosios medicinos pagalbos automobiliui pas ligonę nuošaliame Rukuižių kaime teko važiuoti ūkininko pravalytu ruožu per lauką, nes pusnys ant kelio buvo neįveikiamos.
Valė ne kelią, bet lauką
Joniškio greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, gavę iškvietimą vykti pas vyresnio amžiaus ligonę Rukuižių kaime, iškart kreipėsi į Žagarės seniūną Alvydą Urboną, teiraudamiesi, ar jų automobilis galės pravažiuoti užpustytu keliu.
Seniūnas, žinodamas sudėtingą padėtį, iš karto paprašė UAB „Žiuriai“ pagalbos ir pats išvyko į vietą. Privažiavę kelią į Rukuižius greitosios medicinos pagalbos medikai ir jų talkininkai suprato, kad gali ilgai užtrukti, kol nusikas iki ligonės.
Nuspręsta važiuoti per lauką, kuris iškilęs aukščiau kelio, o sniegas labiau nuneštas, likęs gerokai mažesnis jo sluoksnis.
Tad į Rukuižius pirmas pajudėjo ruožą valantis traktorius, o iš paskos – seniūnas savo automobiliu. Seniūnas pagyvenusią ligonę pats atgabeno iki greitosios pagalbos mašinos.
Tuo pačiu metu padėta pagrindinį kelią pasiekti ir dar vienai nuošalaus Rukuižių kaimo šeimai, kuri jau tris dienas sėdėjo įkalinta neturėdama būtinų vaistų.
Pusnys siekia 2 metrus
„Kai kur pusnys siekia du metrus. Nors su Joniškio kelių tarnyba sudaryta sutartis, jie kaimų kelių nenuvalo, rūpinasi tik tiesiogiai jiems priklausančiais keliais. Todėl nuolat prašome ūkininkų pagalbos,“ – sakė Žagarės seniūnas Alvydas Urbonas.
O Joniškio kelių tarnybos viršininkas Vytautas Baškys teigė, kad technika dirba nuo 4 valandos ryto ir jų tarnybai priklausantys keliai esą nuvalyti, bet po nakties snygio kai kur gali būti apsunkintas važiavimas.
Talkina ūkininkai ir bendruovės
Nuošalios Kriukų seniūnijos Indrišiūnų kaime šią savaitę viena ligonė turėjo vykti pas gydytojus. Laimei, pavyko kelią nuvalyti, kad automobilis galėtų pravažiuoti.
Pasak Kriukų seniūnės Audronės Impolienės, padėtis kasdien prastėja. Jei ne ūkininkai, Darginių, Bučiūnų žemės ūkio bendrovės, žmonės nuošalesniuose kaimuose liktų „be duonos ir miltų“.
„Ūkininkas Tomas Rudis valo didelę dalį seniūnijos. Jo net prašyti nereikia, pats kasdien išvaro techniką į darbą, – pasakojo seniūnė. – Tik gaila, kai kurie žmonės pyksta, kad ant jų žolynėlio prie šaligatvio suverčiamas sniegas. Betgi mes neturime galimybių sniego išgabenti.“
Loreta RIPSKYTĖ