Kylą klausimų – ar tai nemokšiškas mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, o gal tiesiog pasipinigavimo siekis?
Vadovavosi ydingomis nuostatomis?
Lietuvos kelių būklė – labai pusėtina. Visos institucijos trimituoja, kad keliams verkiant reikia didesnio finansavimo. Na, o su tuo finansavimu, kuris vis dėlto yra, pasirodo, kelius prižiūrinčios įmonės ir taip tinkamai nesusitvarko. Net ir atliekant saugaus eismo prevenciją, norai atrodo lyg ir geri, tačiau daroma klaidų.
Štai vairuotojus drausminančių įprastų ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau ir mūsų miestuose, ir užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidutinio greičio matuoklių pastatė ten, kur avarijų net nebuvo, o jiems išleido kone 1 mln. eurų.
„Auditorių nuomone, valstybinės reikšmės kelio ruožuose planuojant įrengti vidutinio greičio matuoklius, nepakanka juos įvertinti vien pagal eismo intensyvumo ir lenkimo ribojimą juose kriterijus, nes šie kriterijai yra bendriniai ir neliudija konkretaus ruožo pavojingumo dėl viršyto leistino važiavimo greičio.
Taip nepagrindžiama, kokiu tikslu ruožuose, kuriuose nefiksuota eismo įvykių ar nelaimių dėl viršyto leistino greičio, planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius“, – taip rašoma Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje.
Taigi, galima tvirtinti, kad mūsų šalyje yra kelių ruožų, kur greičio matuokliai įrengti nepagrįstai.
„Tikrai nesu stambus ūkininkas, greičiau atvirkščiai. Bet kasdieniuose darbuose prie vairo praleidžiu tikrai daug laiko. Tiesiog vienoje rajono pusėje yra mano pasėliai, o priešingame gale vykdau kitokią veiklą – turiu nedideles technikos remonto dirbtuves, kur teikiame automobilių bei senesnės žemės ūkio technikos remonto paslaugas.
Tad dažną dieną pravažiuoju daugiau nei kokius 150 km. Ir tai praktiškai savo rajono ribose. O kur dar tos dienos, kai tenka važiuoti į susitikimus Vilniuje ar Kaune. Taigi, tikrai esu ganėtinai daug vairuojantis ūkininkas. Ir man kiekvieną dieną tenka važiuoti ir pro sektorinius vidutinio greičio matuoklius, ir pro momentinius greičio matavimo įrenginius.
Nesu joks azartiškas greičio mėgėjas, tačiau keletą baudų esu sumokėjęs – kai važiuodamas nuolatos kalbi telefonu, kad ir naudojant laisvų rankų įrangą, nėra sudėtinga trumpam užsimiršti. Juo labiau kad tos kelių atkarpos yra puikios būklės. Ir, Dieve gink, tikrai nesiskundžiu, kad gavau nuobaudą už pažeidimą.
Tačiau mes, ūkininkai, sumokame tikrai daug mokesčių. Ir man smalsu, ar mūsų pinigai panaudojami efektyviai. Ir štai šios audito išvados man leidžia daryti prielaidą, kad mano pinigus valstybė galėjo panaudoti geriau. Taip, bet kuriuo atveju greičio matuoklis kelyje jau yra tam tikra prevencijos priemonė.
Bet jei jie stovėtų ten, kur jų labiausiai reikia, jie ne tik papildytų biudžetą surenkamomis baudomis, bet ir galėtų apsaugoti gyvybes – vairuotojai būtų atidesni ir lėtesni tikrai pavojinguose ruožuose“, – sako nedidelio ūkio bei technikos remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.
Greičio matuoklių vajus prasidėjo dar 2020 metais, kai tuometinė Lietuvos automobilių kelių direkcija sukėlė nuostabą tarp mūsų šalies vairuotojų – šie vos spėjo skaičiuoti, kiek naujų greičio matuoklių atsiras keliuose. Vien tų metų rugpjūtį jau buvo montuojama 70 momentinių greičio matuoklių.
Na, o iki 2024 m. pradžios valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Pasak auditorių, jau nustatyta, kad 29 iš 100 matuoklių, kurie mums kainavo 0,9 mln. eurų, įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
Beje, greičio matuoklių statymo ypatumus savo laiku įvertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri atliko šios prioritetinės darbų eilės tuometinėje automobilių kelių direkcijoje antikorupcinį vertinimą. Specialistai nurodė, kad nuostatos gali būti ydingos, nes sudarant prioritetinę eilę nevertinami eismo saugumo užtikrinimo požiūriu galimai aktualūs duomenys, leidžiantys užtikrinti tikslingesnį vidutinio greičio matuoklių naudojimą.
Nepagrįstai, tai ne neteisėtai?
Valstybės kontrolė nustatė, kad 95 proc. (3 676 iš 3 881) kelių ruožų buvo įtraukti į 2021 metais patvirtintą prioritetinę eilę, nors pagal 2 iš 4 vertinimo kriterijų jiems buvo skiriama po 0 balų. Tai reiškia, kad tuose pasirinktuose ruožuose per paskutinius 4 metus nebuvo eismo įvykių, kuriuose būtų žuvę ar sužeisti žmonės arba nesaugus važiavimo greitis, būtų įvardyti kaip eismo įvykio priežastis. Tad tokių kelio ruožų apkrovimas greičio matuokliais auditoriams pasirodė esąs nepagrįstas.
Ką tai reikštų? Visų pirma, tai netinkamas mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas. Net galime daryti prielaidas, kad greičio matuokliai buvo įrengti ne dėl eismo saugumo prevencijos, bet dėl elementaraus pasipinigavimo renkant baudas. Kyla net hipotetinis klausimas – jei jų ten neturėjo būti, tai gal ir baudos naudojant jų fiksuotus parodymus buvo renkamos neteisėtai? Tačiau teisininkai čia išskiria sąvokas ir juridinį jų vertinimą.
„Nepainiokime žodžių „nepagrįstai“ ir „neteisėtai“ reikšmės. Nepagrįstai, t.y. dėl netikslingumo, neekonomiškumo įrengti matuokliai vis tiek yra įrengti ir vienoje ar kitoje vietoje veikia teisėtai. Viskas pasikeistų, jei jie būtų neteisėtai įrengti pažeidžiant kokius nors teisės aktus, tada tikrai būtų galima prašyti atnaujinti bylas ir naikinti baudas. Tiesa, ką teismai nuspręstų, vis tiek sunku prognozuoti vertinant iš dabartinės perspektyvos“, – sako advokatas Darius Ališauskas.
Pasak teisininkų, viskas pasikeistų, jei institucijos nustatytų greičio matuoklių įrengimo neteisėtumo faktą. Tuomet tektų grąžinti tuose ruožuose surinktas baudas, galimai būtų tikrai daug teisinių pretenzijų.
„Atsakomybę už greičio viršijimą numato Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnis. Taigi baudų už tokius pažeidimus skyrimui taikomi bendrieji administracinės teisenos principai, suformuluoti ATPK 566 straipsnyje, tarp jų – nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso.
Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, privaloma imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės – privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo. Taigi, turi būti surinkti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. O gi čia įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys.
Baudų skyrimą administracinių nusižengimų atvejais vykdant automatizuotai, elektroninė sistema pati „ištiria veikos aplinkybes“, pagrįsdama baudos skyrimą greičio matuoklio ir jo kameros surinktais duomenimis. Atitinkamai, jei būtų pripažinta, kad greičio matuoklis buvo įrengtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus (neteisėtai), pažeidėjai galėtų ginčyti teisme juo surinktų įrodymų teisėtumą.
Žinoma, ANK nenumato galimybės teikti kolektyvinius skundus dėl skirtingiems asmenims paskirtų baudų, todėl kiekvieno asmens atžvilgiu paskirtos baudos pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas atskirai, vertinant unikalias to konkretaus pažeidimo aplinkybes. Kita vertus, policija, gavusi skundą, gali pati pripažinti tokiu įrenginiu surinktus įrodymus neteisėtais ir panaikinti jų pagrindu automatiškai paskirtas baudas“, – hipotetinį scenarijų piešia advokatas Simas Minkevičius.
Eismo ekspertų nuomonės skiriasi
Lenktynininkas ir automobilių sporto pedagogas Valdas Jonušis yra žinomas bene visiems, kas bent šiek tiek domėjosi automobiliais ar lenktynėmis. Jis išugdė ne vieną naujosios kartos sportininką. Be to, įdėmiai seka eismo organizavimo mūsų keliuose tendencijas ir bendrą elgesio kelyje mikroklimatą.
V. Jonušis pastebi, kad šiais laikais eismo organizavimo sprendimų niekaip nepavyksta atskirti nuo visų kitų viešojo gyvenimo tendencijų. Daug parodomųjų šūkių, deklaruojamos veiklos, tačiau tikslingumo analizės ir išbaigtumo pritrūksta dažnai.
„Kartais įžvelgiu perteklinį norą apkarstyti mūsų šalį greičio matuokliais. Jie reikalingi, bet šią įrangą labai dažnai pastebiu vietose, kurios yra absoliučiai saugios. Man tai kelia kreivą šypseną. Kaip ir perteklinis greičio ribojimas ženklais tam tikruose kelio ruožuose.
Na gerai, galime ten sumažinti greitį, bet toks važiavimas saugioje kelio atkarpoje taps monotonišku net „klevalapiui“ vairuotojui – sumažės koncentracija, atsiras žioplų klaidų pavojus. Jau įprasta šnekėti, kad didžiausias „baubas“ keliuose yra greitis. Na, bet nereikia sukurti vieno velnio ir ant jo viską karti. Yra ir vairuotojų kompetencijos problemos, tarpusavio komunikacijos bėdos ir pan.
Taip, greičio apribojimų laikytis reikia, bet jie neturi būti pertekliniai. Lygiai taip pat reikia ir greičio matuoklių keliuose. Tik jie turėtų būti įrengiami tose kelių atkarpose, kur vairuotojų tyko daugiau pavojų“, – sako lenktynininkas ir automobilių sporto pedagogas V. Jonušis.
„O aš bijau pasirodyti nepopuliarus, tačiau turiu kitokią nuomonę. Nesvarbu, kur tie greičio matuokliai įrengti. Jei greičio matuoklis fiksuoja pažeidėjus – jis jau daro gerą darbą. Net jei tame ruože nėra fiksuotų avarijų, greičio matuokliais atliekama pažeidimo fiksacija ir bauda auklėja pažeidėjus.
Juk Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatose nėra skelbiama, kad greitį draudžiama viršyti tik pavojinguose eismo ruožuose. Taisyklių nustatytus greičio ribojimus mes turime visur. Esame pastebėję, kad Lietuvos keliuose pradėjus naudoti sektorinius greičio matuoklius pagerėjo ir avaringumo statistika – iš atsilikėlių priartėjome prie ES vidurkio.
Žinoma, galite sakyti, kad vienur ar kitur greičio matuokliai įrengti nepagrįstai, galite apeliuoti į lėšų švaistymą. Bet tai tiesiog yra jums nepatogus ir nemalonus dalykas, nes dauguma jūsų tiesiog norite kelyje lėkti greičiau. Tad geriau nusipieškite plakatą ir prieš Seimą reikalaukite greičio apribojimų panaikinimo mūsų keliuose“, – ironizuoja saugaus eismo ekspertas bei vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.
Tiesa, saugaus eismo eksperto požiūris ne visur toks kategoriškas. A. Pakėnas teigia nesantis bekompromisis visur ir visuomet statomų matuoklių įrengimo šalininkas.
Pasak specialisto, yra kelių ruožų, kur leidžiamas greitis kažkodėl nepamatuotai sumažintas greitį ribojančiais ženklais, o savotiška vyšnia ant torto dar tampa koks sektorinis greičio matuoklis tokiame ruože. Kaip teigia A. Pakėnas, visur reikia vadovautis sveiku protu.
Sprendimas – geresnis reglamentavimas
„Via Lietuva“ atstovai tikina, kad greičio matuoklių plėtra dar pernai buvo sustabdyta, o taisyklės, kaip ir kur turėtų būti statomi matuokliai, dabar yra įdėmiai peržiūrimos.
„Atliekame metodikos tobulinimą, parenkant ruožus labiau akcentuojant ir suteikiant didesnį svorį būtent eismo įvykiams, kurie yra tiesiogiai susiję su viršytu greičiu“, – kalbėjo „Via Lietuva“ atstovas Martynas Gedaminskas.
Tiesa, „Via Lietuva“, reaguodama į Valstybės kontrolės pastebėjimus, problemas linkusi palikti Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencijai.
Pasak „Via Lietuva“ atstovų, audito išvados tik patvirtino, kad prieš daugiau nei metus pradėti pokyčiai buvo būtini. Išties, daugiausia dėmesio auditas skyrė įmonės veiklai iki 2023 metų, o nuo praėjusių metų vidurio „Via Lietuvoje“ jau buvo pradėti įgyvendinti pokyčiai.
„Per mažiau nei metus, atsižvelgiant į esamas problemas, įmonės valdymo struktūra buvo pertvarkyta, pradėta diegti nauja darbo kultūra. Naujoji bendrovės vadovybė iš esmės peržiūrėjo sprendimų priėmimo mechanizmus, pereinant nuo kolektyvinės atsakomybės prie asmeninės, didinant darbuotojų atsakomybę už priimamus sprendimus, sprendimus fiksuojant ir juos viešinant“, – buvo teigta bendrovės pranešime.
Tačiau mūsų pašnekovai pastebi, kad įmonės pavadinimo keitimas ir restruktūrizacijos dar nėra panacėja siekiant efektyvesnio darbo. Tam yra ir gerosios praktikos ir įstatyminė bazė.
„Tai nėra sritis, kur reikėtų iš naujo išrasti dviratį. Visame žemyne veikia tie patys principai, tarp jų – ir greičio matuoklių įrengimo reglamentavimas. Beje, pas mus šių greičio režimo prevencijos sistemų įrengimo specifiką taip pat reglamentuoja įstatyminiai aktai.
Na, kadangi tokie greičio matuokliai dabar naudojami vis plačiau, gal derėtų tuos įstatyminius aktus peržiūrėti, papildyti. Taip turėtume labai aiškius rėmus valdininkų improvizacijos riboms“, – sako automobilių sporto pedagogas V. Jonušis.
Tikėtina, kad šioje srityje jau netrukus gali atsirasti daugiau aiškumo – ruošiant šį straipsnį spaudai mus konsultavę teisininkai atkreipė dėmesį, kad Seime jau yra registruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII–2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(4) straipsniu įstatymo projektas. Šis straipsnis kaip tik reglamentuotų stacionarių greičio matuoklių naudojimą mūsų šalies keliuose.
„Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, eismo įvykių, kilusių viršijus leistiną važiavimo greitį, aplinkybes, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti didesnis kaip 10 kilometrų.
Viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų – ne daugiau kaip penkios“, – tai tik kelios ištraukos iš Seime registruoto teisės akto projekto teksto. Tad tikėtina, kad netolimoje ateityje aiškiau reglamentavus tokių greičio matuoklių naudojimą, valstybės įmonių klerkų improvizacijos vietos liks tikrai mažiau, o brangi įranga tarnaus pagal paskirtį – atliks ne tik sausai baudžiamąją, bet ir saugaus eismo prevencijos funkciją.
