Vilniuje graži saulėta popietė. Termometras rodo 14 laipsnių ir reikia tikrai stiprios valios, kad tokiu oru liktum tarp keturių sienų. Parkuose kalbinti žmonės sako, kad karantinui vis nesibaigiant, tos valios pamažu jau ima pritrūkti.
Žmonių gamtoje, jeigu ne tiršta, tai ir tikrai ne vienetai. Daugelis prisipažįsta, kad kojas pamiklinti išeina kasdien:
„Atsibodo labai. Jeigu neišeičiau iš namų, išprotėčiau.“
„Taip norisi iš jo išsilaisvinti. Kažkur pas drauges nuvažiuot, nueit, pasižmonėt.“
„Aš žiūriu į Švedijos pavyzdį, tai mes čia per daug sovietiniai žmonės pasidarę. Negalima ten neit, to nedaryt.“
„Jau norėtųsi, kad vaikas eitų į darželį, o aš galėčiau dirbt normaliai.“
Viena vilnietė tikina į Vingio parką su sūnumi išėjusi pirmą kartą nuo karantino pradžios. Nes… nebeištvėrė:
„Nei vaiką kankint, nei… Čia grynas oras. Virusas ten, mieste, turbūt ne čia.“
Psichiatras Linas Slušnys aiškina, kad žmonių noras atsikratyti karantino pančių suprantamas ir užkoduotas prigimtyje. Juk ne kas kitas, o žmogus nuo seniausių laikų tyrinėja neatrastas žemes ar bando rasti vandens pėdsakų Mėnulyje. Žmogus tiesiog sukurtas veikti, o ne sėdėti vietoje.
„Tai yra prieš jo vidinę nuostatą, vidinius nusistatymus. Jis turi ieškoti, turi atrasti naujus dalykus. Todėl karantinas ilgai tęstis, iki begalybės, negali“, – sako psichiatras Linas Slušnys.
Arba karantinas tiesiog nebebus toks veiksmingas. Pasak psichiatro, dažnam šeštą karantino savaitę jau nebeužtenka ir draugijos tik per ekraną:
„Jiems svarbu matyti gyvą kontaktą su visais kūno judesiais, kojų pamojavimais. Netgi ir šypsena, kuri yra internetu, matyt, kitokia. Ji kitaip atrodo nei gyvai susitikus žmogų.“
Gal todėl ir tokią dieną kai kas išeina laukan sužaisti tikros, o ne internetinės, šachmatų partijos.
Visgi Velykų šventimo įpročius, lietuviams, regis, pakeisti pavyko. Kompanija „Google“, rinkdama duomenis iš žmonių išmaniųjų telefonų ir matydama, kur kas keliauja, skelbia, kad tautiečiai velykinį karantino egzaminą išlaikė labai gerai. „Google“ duomenimis, žmonių srautas į prekybos centrus, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, krito kone 70 procentų. Žmonių srautas parkuose buvo mažesnis keliolika procentų. Kai tuo metu likus savaitei iki Velykų, nors ir per karantiną, tautiečiai į gamtą plūste plūdo. Srautas prieš Velykas buvo išaugęs net 60 procentų.
„Tas karantino laikymasis pas mus labai sutampa su valdžios komunikacija. Kuo griežtesnę komunikaciją taiko valdžia ir kuo policija labiau riboja gyventojų judėjimą, tuo mūsų statistika geresnė“, – pasakoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Taigi, pasak analitikų, lietuvius labiau gąsdina ne susirgimų ar mirčių kreivės, o valdžios botagas. Bent šį kartą, rezultatų, tai, regis, davė. Išskyrus Nemenčinės ir Klaipėdos židinius, naujų susirgimų po Velykų šalyje smarkiai nepadaugėjo.
„Jeigu lygintume su kitomis Baltijos šalimis, tai Lietuva tikrai atrodė geriausiai. Estijoje ir Latvijoje gyventojai buvo kur kas mažiau linkę pasilikti namuose“, – teigia A. Izgorodinas.
Kaimynai, tiesa, nedraudė savo piliečiams važiuoti į kitus miestus. Visgi išlaikytas Velykų egzaminas esą nereiškia, kad taip pat pavyzdingai žmonės elgsis ir toliau.
„Galima prognozuoti, kad, jeigu karantino pratęsimas bus daromas ir toliau, gali būti taip, kad dalį žmonių sulaikyti namuose bus vis sunkiau ir sunkiau“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Yra tas nuobodulio ir nusivylimo momentas. Ko gero, jis jau egzistuoja ir jeigu mes dar ilgai tęsime, manau, tai atsilieps ir emocinei sveikatai. Turime rasti tą pusiausvyrą“, – sako L. Slušnys.
Žinoma, daug greičiau karantinas baigtųsi savaime, jeigu visi liktų sąmoningi, nesibūriuotų ir tiek pėstieji, tiek ratuotieji saugotų vieni kitus ir veidus dengtų kaukėmis, o ne nešiotųsi jas rankose.
