2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.
„Labai įdomus žmogus, labai spontaniškas, emocingas ir tas, kuris moka ir gali priimti sprendimus. Tokio vadovo mes ir tikimės“, – 2018-ųjų balandį sakė tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prieš 7-erius metus pagrindinės pokalbių temos buvo tokios pačios kaip ir dabar – saugumas. Dabar į Vašingtoną skrenda Baltijos šalių Užsienio reikalų ministrai. O Gitanas Nausėda į Vilnių atvykti pakvietė patį Trumpą.
„Kol kas esame pakvietę Donaldą Trumpą į Bukarešto devintuko susitikimą Vilniuje, kaip žinau, Lenkija yra pakvietusi į 3 jūrų „summit’ą“ Varšuvoje, būtų smagu, jeigu bent į vieną šių kvietimų Donaldas Trumpas atsilieptų“, – teigia G. Nausėda.
Tikėtina, kad Trumpas pasirinks kelionę į Varšuvą, mat kadenciją šiemet baigia su juo gerą santykį turintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jam į Varšuvą Trumpą jau buvo pavykę prisikviesti – 2017 m. Trumpas dalyvavo tame pačiame Dudos inicijuotame 3 jūrų iniciatyvos susitikime.
„Lenkijos lyderystės čia yra be galo svarbi mums. Dudos prezidento įdirbis su Trumpu, yra absoliučiai labai svarbus mums“, – sako buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Vakarų Europa nežiūri rimtai
Šis susitikimas Trumpą gali sudominti ir dėl to, kad jame dalyvaujančios šalys rimčiau žvelgia į Europos saugumą, nei Vakarų Europos valstybės.
Nors dėl 2 procentų BVP minimalaus finansavimo sutarta dar 2014 m., Prancūzija šį rodiklį pasieks tik šiemet. Vokietija tą padarė tik pernai. Ir nors Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje, jos kariuomenė vis dar yra apverktinos būklės. Štai vokiečių žiniasklaida iškėlė klausimą, ar Vokietija sugebėtų apsiginti be Amerikos karių pagalbos. Ir atsakymas buvo neigiamas.
Turtingumas, jisai sukuria tokią komforto zoną, iš kurios išeiti labai sudėtinga. Postmodernizmas iš principo reiškia vertybių kaitą. Galvoji ne apie valstybės gynybą. Dominuoja žmogaus teisių darbotvarkė, kitos postmaterialios vertybės“, – sako L. Kasčiūnas.
Europos Sąjungos šalių lyderiai vėl susitiko kalbėtis saugumo tema. Bet sutarti, kad skolintis gynybai Europa galėtų bendrai nepavyko.
„Šitoje vietoje matome tam tikrų į stabilumą orientuotų, arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl aš pernelyg dar šiandien dideliu optimizmu šiuo klausimu nespinduliuočiau“, – komentuoja G. Nausėda.
Didesnio Europos Sąjungos finansinio indėlio gynybai tikisi tiek Nausėda, tiek ir socialdemokratai. Jie sutarė, kad mūsų išlaidos krašto apsaugai turi dvigubėti, siekti apie 5 milijardus eurų, 5–6 procentus bendrojo vidaus produkto.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
Šitam reikalingas skubus gydymas.
