Trumpalaikėje perspektyvoje ši šoko terapija gali atrodyti kaip veiksmingas strateginis žingsnis – Meksikos reakcija rodo, kad griežtas muitų spaudimas gali paskatinti derybas ir priversti prekybos partnerius priimti Vašingtono diktuojamas sąlygas. Tačiau ilguoju laikotarpiu, jei ši politika taps metodu, ji sukels rimtą riziką globaliai prekybos ekosistemai. Labiausiai tikėtinas scenarijus – pasaulinė protekcionizmo spiralė, kuri ne tik padidins geopolitinę įtampą, bet ir dar labiau sutrikdys tarptautines tiekimo grandines.
D. Trumpas laimi taktiškai, bet kokia kaina ilgalaikėje perspektyvoje?
JAV jau sutiko atidėti 25 proc. muitų įvedimą meksikietiškoms prekėms mainais į Meksikos Nacionalinės gvardijos dislokavimą palei sieną ir sustiprintą kovą su fentanilio kontrabanda. Tarifų Kanadai įsigaliojimas taip pat atidėtas 30 dienų po Justino Trudeau pažado imtis griežtesnių sienos kontrolės priemonių. JAV auditorijai tai gali atrodyti kaip D. Trumpo politikos efektyvumo įrodymas – fentanilis yra viena didžiausių JAV problemų. Tačiau kita, ne mažiau rimta problema, kuri padėjo D. Trumpui laimėti rinkimus, yra infliacija. Kaip didesni muitai galėtų padėti ją mažinti?
Prieš pat prasidedant ES viršūnių susitikimui D. Trumpas dar kartą pareiškė ketinąs įvesti importo tarifus ES, kaip priežastį nurodydamas didžiulį JAV ir Europos šalių bloko prekybos deficitą. Nors jokio grafiko paskelbta nėra, bet tai įvyks „gana greitai“.
Kai kurių JAV ekonomistų analizė rodo, kad muitai gali padidinti pajamas ir pagerinti prekybos balansą be šalutinių infliacinių poveikių, jei jie būtų subalansuoti kartu su valiutų kursų koregavimu. Tačiau finansų rinkų reakcija parodė, kad dolerio pervertinimas tik dar labiau pabrangins JAV eksportą, o tai gali ne tik neduoti laukiamo efekto, bet ir prieštarauti siekiui atkurti JAV gamybos sektorių.
Jei atsakomųjų muitų grėsmė išliks, verslai gali būti priversti skubiai keisti tiekimo grandines, kas ne tik padidins gamybos kaštus, bet ir sumažins konkurencingumą. Jei Europos ir Azijos šalys imsis atsakomųjų tarifų, tai gali ne tik pakenkti JAV eksportui, bet ir sukurti darbo rinkos sukrėtimus – ši rizika jau atsispindi didžiausių JAV korporacijų pareiškimuose, įspėjančiuose apie didesnę ekonominę nežinomybę.
Europa prieš Kinijos dempingą: bus sunku išvengti smūgio
Tačiau ES laukia dar didesnis iššūkis – ar ji pajėgs atsispirti Kinijos dempingui, jei D. Trumpas iš tiesų įgyvendins 60 proc. muitus kiniškoms prekėms? Kinija neišvengiamai turės perorientuoti savo eksportą, o ES, kaip didžiausia pasaulio bendra rinka, taps pagrindine alternatyva.
Europos pramonė jau dabar patiria spaudimą dėl pigesnių kiniškų prekių antplūdžio. Nors Briuselis jau ėmėsi veiksmų – pavyzdžiui, įvedė antidempingo muitus kiniškiems elektromobiliams – tai tik fragmentiška reakcija. Europos Komisija nėra pajėgi greitai ir agresyviai atsakyti į Kinijos subsidijuojamą prekybą. Taigi kyla reali grėsmė, kad ES taps paskutine „laisva rinka“, ir jei nesugebės sukurti efektyvių prekybos apsaugos priemonių, ji gali tapti Kinijos perteklinių pajėgumų auka.
JAV ir ES turi bendrą interesą stabdyti Kinijos subsidijuojamą eksportą, tačiau kol kas Vašingtonas ir Briuselis veikia atskirai. Ir tikrai nežinia, kas iš šio žaidimo išeis laimėtojas. Bet reikia pastebėti, kad JAV vis dėlto yra gerokai lankstesnė nei biurokratų džiunglėse paklydusi Europa, o D. Trumpo politika, kaip citavo medijos jo rinkėjus, „jei nepasiteisins, tai viens du – ir atšauksim“.
Kas laukia toliau?
Pasaulinė prekybos sistema išgyveno daug sukrėtimų, bet šis protekcionizmo bangos kilimas gali tapti pavojingiausiu iššūkiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Europa turi tik dvi alternatyvas:
• Prisitaikyti prie naujų taisyklių ir sustiprinti savo atsparumą – išplėtojant savo pramonę, investuojant į inovacijas ir saugant strateginius sektorius.
• Pasyviai stebėti, kaip protekcionizmas smogia jos pramonei ir atveria duris Kinijos dominavimui.
D. Trumpo politika gali laikinai atrodyti veiksminga, tačiau jos ilgalaikiai padariniai gali sukelti globalius sukrėtimus. ES turi nedelsdama stiprinti savo atsparumą, kad nesubyrėtų po dviejų prekybos milžinių – JAV ir Kinijos – spaudimu.
Tačiau pamiršti dar vieno aspekto negalima – Lietuva taip pat turi rasti savo vietą šiame žaidime. Kol didžiosios galios perbraižo globalius prekybos kelius, mažos, bet strategiškai svarbios šalys turi aktyviai manevruoti, kad neiškristų iš naujai formuojamų tiekimo grandinių ir tarptautinių derybų žemėlapio.
Ar būsime sprendimų dalis, ar tik jų pasekmių stebėtojai? Tai klausimas, į kurį turime atsakyti jau dabar.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius
