Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas. Nes kuomet ji (EK vadovė – BNS) buvo kandidatės statuso Ukrainai pusėje, galiausiai mes tą kalną įveikėme ir problema buvo išspręsta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.
ES šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.
Ši priemonė nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragino paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės, įskaitant ir Lietuvą.
Vis dėlto ministrai sutarė, kad atskiros šalys „gali imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad apribotų patekimą į Europos Sąjungą“, jei tai atitinka Šengeno bendrosios kelionių zonos taisykles.
G. Nausėdos teigimu, sprendžiant klausimus dėl rusų patekimo į ES ribojimų, galėtų būti keičiamas ir Šengeno kodeksas.
„Visos taisyklės yra sukuriamos, keičiamos. Šengeno taisyklės taip pat gali būti keičiamos“, – kalbėjo prezidentas.
Jis sakė suprantantis kai kurių šalių nenorą apriboti galimybes rusams gauti turistines vizas europiniu lygiu, tačiau pabrėžė, kad „tai yra trumparegiškas požiūris uždirbinėti pinigus iš agresorių valstybės, kurioje agresiją palaiko nemaža dalis visuomenės“.
„Turi būti tam tikros pasekmės, kurias turi jausti ne tik penki ar septyni oligarchai, (...) bet ir platesnė visuomenės dalis“, – pridūrė G. Nausėda.
Bendrijai nesutarus dėl turistinių vizų ribojimo rusams, Baltijos šalys su Lenkija žada siekti atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus. Galimus sprendimus ketinama parengti per artimiausias savaites.
