Ten atvyko ir šou sukėlė baudžiamojoje byloje dėl veikimo prieš Lietuvą kaltinama Erika Švenčionienė – garsiai deklamavo rusų eilėraštį ir, kaip įprasta, neigė sovietų nusikaltimus. O Latvijoje Rusijos šlovintojai įsilaužė į televizijos kanalo transliaciją – paleido Maskvoje vykstantį paradą.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Sveikinu su Pergalės diena, būkit“, – pasisakė E. Švenčionienė.
Paleckio bendražygė, Rusijos garbintoja Erika Švenčionienė į sostinės Antakalnio kapines atvyko, kaip pati sako, švęsti Pergalės dienos. Paklausta, kodėl būdama Lietuvos piliete, švenčia dieną, kuri lietuviams reiškia okupaciją, o ne pergalę, pasiūlė pasimokyti istorijos ir ėmė deklamuoti eilėraštį.
„Nežinau nieko apie sovietų okupaciją, jeigu jūs pasiskaitysite apibrėžimą, ne mano sugalvota, kas yra okupacija. Prieš užduodami klausimus, išmokite istorijos pamokas“, – kalba Švenčionienė.
Piktinasi, kad neliko sovietinių paminklų
Prorusiška veikėja nepatenkinta ir tuo, kad kapinėse nebeliko sovietinio palikimo – prieš tai čia buvusių tarybų sąjungą šlovinančių paminklų.
„Aukojo patį brangiausią, ką turėjo – savo jaunystę, vaikus, mes jiems šiandien lenkiame galvas. O jūs – politikos ieškotojai ir šūdasklaidos atstovai, ieškokit informacijos kitur, kreipkitės į Šimonytę, kuri norėtų karo Lietuvoje“, – teigė prorusiška veikėja.
Garbinančių Švenčionienę bei jai dėkojančių Antakalnio kapinėse susirinko dešimtys ir ateina vis naujų. Skamba sovietinė muzika, patriotinės Rusiją šlovinančios dainos apie sovietų karius.
Pasirodo ir veikėjas, kuris su savimi atsitempė kažkokius daiktus. Tuoj pat jį apklausė viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai. Budėjo gausios policijos pajėgos.
Vėliau paaiškėjo, kad vyriškis atėjo demonstruoti pykčio dėl nugriautų sovietinių paminklų. Vadino tuos, kas juos nugriovė, fašistais.
„Pažiūrėkit, kas čia buvo, ir kas dabar“, – sakė vyras.
Sako, kad išsilaisvino nuo fašizmo
Į gvazdikais sužydėjusias kapines ateina įvairaus plauko veikėjų. Yra ir besipiktinančių žiniasklaida, ir taikiai išgeriančių.
„Nėra kur padėti gėlių, negerai. Fašizmas dar baisesnis už tą okupavimą, jūs nežinot, o mano senelė ir mama žino. Jos žino, kas yra okupavimas tikrai, o čia ne okupavimas, taip, žaidimas“, – sakė vilnietė Margarita.
„Nu kaip, atminimo diena, čia gi pergalė, nugalėjo fašistus, nuo fašizmo pergalė“, – tikina vilnietis Valerij.
„Todėl, kad aš gerbiu tą dieną. Man vienodai rodo, ką Lietuva švenčia. Čia Pergalės diena“, – teigia vilnietė Eva.
„Mano močiutė buvo blokados Leningrade, senelis dalyvavo II pasauliniame kare. Aš myliu senelius, be praeities, nebus ateities“, – kalba vilnietė Tatjana.
Latvijoje surengė kibernetinę ataką
O štai Latvijos žiniasklaida praneša, kad prieš Latvijos komunikacijų operatorių „Balticom“ prorusiški veikėjai surengė kibernetinę ataką. Perėmė TV kanalo transliaciją ir rodė Pergalės dienos paradą Maskvoje.
Latvijos Nacionalinės elektroninės masinės žiniasklaidos tarybos vadovas Ivars Āboliņš soc. tinklų platformoje „X“ parašė pranešimą.
„Balticom Sorit“ patyrė kibernetinę ataką ir prarado televizijos retransliacijos kontrolę. Visur buvo transliuojamas Kremliaus paradas. Šobrīd iTV paslauga buvo nutraukta, tikslinamos incidento aplinkybės“, – rašė Ivars Āboliņš.
Filosofas Gintautas Mažeikis tikina, kad gegužės 9 d. yra Maskvos susigalvota šventė jau net gerokai po II pasaulinio karo pabaigos. Esą vyresniajai kartai buvo skiepijama, kad karą laimėjo tik Rusija, šalis praliejo daugiausiai kraujo ir tik taip reikėtų atsiminti gegužės 9 d.
„Tie asmenys, kurie švenčia, dažniausiai nei nėra skaitę kritinių vadovėlių. Jie tiesiog pasiklydę istorijoje, propagandos pasakojimuose ir iš klaidžiojimo po tokias istorijas negali išbristi, ir sunku įsivaizduoti, kad jie išbris. Aš kviečiu į juos žiūrėti pakančiai, jei tik jie nepažeidinėja Lietuvos įstatymų“, – tikina VDU filosofas G. Mažeika.
Filosofas sako, kad gegužės 9-ąją turėtume švęsti kaip Europos dieną, mat per ją dar buvo pasirašyta Šumano pasiūlyta plieno ir anglies sąjunga tarp Vokietijos, Prancūzijos bei kitų šalių. Taip buvo kuriama ES.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
