Į kapines atėjusieji dažniausiai nekalbūs, kai kurie vos išgirdę žurnalistų klausimus apie Rusijos agresiją Ukrainoje, čia pat keikiasi necenzūriniais žodžiais, kiti ilgisi nukelto paminklo sovietų kariams.
Pavieniai lankytojai padeda gėles ir greitai palieka kapines. Maždaug 10 valandą ryto į kapines atėjusiųjų buvo tiek pat, kiek ir žurnalistų.
Dauguma susirinkusiųjų nekalbūs, su žurnalistais bendrauja nenoriai.
„Adios amigos“, – atsakė žurnalistams kelios moterys, paklaustos, ar nesutiktų pasikalbėti.
„Su pergalės diena“, – Eltos žurnalistei sakė jaunas vyras.
Žurnalistei atsakius, kad ji šios šventės nešvenčia , o į kapines atvyko daryti reportažo, sulaukė paraginimo išeiti.
„Tai ir eik iš čia, jei nešventi“, – negarsiai praeidamas pasakė vyras.
Iš kapinių su vaikais išeinanti sakė, kad Antrajame pasauliniame kare kariavo jos dėdė, todėl ji kasmet ateina pagerbti jo.
„Mes stengiamės vaikams perduoti tą informaciją, istoriją. Apie karą nekalbame, mes kalbame apie pasaulį, koks jis turėtų būti, kad turėtų būti taika. Mes prieš karą, mes karo nepateisiname“, – Eltai sakė Jekaterina prisistačiusi moteris.
Kai kurie susirinkusieji piktinosi, kad buvo nukeltas paminklas.
„Jūs juk turite giminių, kaip dažnai keičiate paminklus ant giminių kapų?Jūs juk negadinate paminklų, jei sužinote, kad jūsų giminaičiai kažką ne taip padarė“, – žurnalistams sakė vyras. Jis bendravo rusų kalba ir atsisakė su žurnalistais kalbėti lietuviškai, nors lietuviškai sakė suprantantis. Vyras sakė, kad jo tėvas taip pat kariavo Antrajame pasauliniame kare.
„Fašizmas nenumirė, visur pilna fašistų, ir Rusijoje jų yra, ir Ukrainoje, jūs manote, jų ten nėra. Lotynų Amerikoje jų daug“, – žurnalistams sakė kitas kapinių lankytojas Valerijus, jo senelis kariavo Antrajame pasauliniame kare.
Artėjant vidurdieniui žmonių šiek tiek padaugėja, tačiau kai kurie padeda gėles ir pabėga vos pamatę televizijos kameras. Kai kurie net piktai barasi, kad yra filmuojami.
„Gėda Vilniui!“, – sakė garbaus amžiaus moteris, paklausta apie nukeltą paminklą sovietų kariams. Kita moteris piktinosi, kad Gegužės 9-oji esą švenčiama visur Europoje, o Lietuva šios datos nemini. Ji pripažino, kad jos senelių žemė buvo atiduota kolūkiams, tačiau ji vis tiek dėkinga sovietų kariams.
„Nebus mitingo?“, – paklausė viena moteris kitos, atėjusios į kapines.
„Nebus“, – liūdnai atsiduso kita.
Tarp susirinkusiųjų vėliau pasirodė nuolatinis Pergalės dienos minėjimo dalyvis, Rusijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.
Jis dabar teisiamas baudžiamojoje byloje dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Pasibaigus teismo procesui, jis bus išsiųsta į Rusiją.
E. Švenčionienė kapinėse deklamavo rusiškas eiles
Kapinėse pasirodė kartu su V. Ivanovu teisiama Erika Švenčionienė.
„Tie kurie, pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą, dabar jie atėjo, dabar jie galvoja, kad jų valanda, baisiais, negražiais darbais bando save įprasminti. Mes šiandien švenčiam Pergalės dieną, šventos pergalės dieną. Kur būtumėt jūs? Aš? Kiek lagerių būtų dar pastatyta? Šiandien aš švenčiu Pergalės dieną, Ukraina turi suprasti, kad reikia ir būti kartu su mumis. Būti kartu Pergalės dienoje, tai buvo visų tautų pergalė. Gegužės 9 tai yra visos Europos pergalė. Mes gi buvom laimingi, kai galų gale laimėjom prieš tą nesveiką žmogų Hitlerį“, – kalbėjo E. Švenčionienė.
Paklausus, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dabar ne tą patį daro Ukrainoje, šalia E. Švenčionienės buvę asmenys ėmė piktintis šiuo klausimu.
„(Keiksmažodis) nusibodote su savo Ukraina,“ – stovėdamas šalia kapų šaukė vyras. Jam pritarė kiti vyrai, atsakydami rusiškais keiksmažodžiais ir ragino pasidomėti Palestinos klausimu.
Tuo metu E. Švenčionienė ėmė deklamuoti rusiškas eiles apie karą.
„O jūs politikos ieškotojai ir šūdasklaidos atstovai ieškokite informacijos kitur, kreipkitės pas Šimonytę, kuri norėtų karo“, – kreipdamasi į žurnalistus sakė E. Švenčionienė, jos žodžius susirinkusieji palydėjo plojimais ir sakydami „molodiec“ (šaunuolė – rusiškai).
Kapinėse dar pasirodė vyras, pasipuošęs medaliais, jis visus sveikino su Pergalės diena ir nuolat šūkavo „Krestos voskres (Kristus prisikėlė – ELTA).
Minioje buvo matomas ir vyras, jis buvo apsirengęs oranžinės ir rudos spalvos marškinėliais. Šių spalvų derinys primena Georgijaus juostelę, vyras sakė, kad gali nešioti tokią aprangą, Lietuvoje draudžiamos tik juostelės.
Vienas vyras nukelto paminklo sovietų kariams vietoje pastatė plakatą su užrašu: „Čia stovėjo paminklas antifašistams, jį nugriovė fašistų gynėjai“. Policija ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai jam netrukdė statyti plakato, tik prieš tai patikrino, kas yra maišuose, kuriuose jis atsinešė plakatą.
Kapinėse skambėjo pergalę šlovinančios rusiškos dainos, kuriomis pasirūpino jaunas vaikinas, turėjęs kuprinę su Vyčio ženklu. Eltai jis sakė, kad yra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, kur esą buvo žeminamas dėl savo ukrainietiškos kilmės pavardės.
ELTA primena, kad Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją yra minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Galima, nelaukiant kol kada nors kas nors atims Lietuvos pilietybę , jos atsisakyti ,ir emigruoti ten, kur jau sukurtas jūsų pageidaujamas ,, rojus '' .
