Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį svarstė dvi skirtingas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kuriomis bandoma reglamentuoti nelietuviškų rašmenų naudojimą asmens dokumentuose.
Įrašas pase neturėtų teisinės galios
Grupės konservatorių dar 2017 metais registruotose įstatymo pataisose siūloma, kad Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose vardai ir pavardės būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.
Tačiau nelietuvių tautybės asmenys galėtų prašyti, kad jų vardas ir pavardė paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitose asmens tapatybės kortelės pusėje būtų įrašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Tai galiotų ir su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei šių sutuoktinių vaikų pavardėms, taip pat užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę.
Tačiau Švietimo ir mokslo komitete pataisų išvadas rengusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlė atmesti pataisas.
„Atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucinio teismo jurisprudencija asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“, – sakė D. Asanavičiūtė.
„Trys Vyriausybės iš eilės atkartoja tą pačią išvadą, kad antrame puslapyje pavardės rašymas neturi reikšmės, prasmės ir nesprendžia šitos problemos“, – pridūrė D. Asanavičiūtė.
Balsų dauguma pataisoms nepritarta, dėl to dar apsispręs Seimas.
Linksta prie kito varianto
Kitose taip pat 2017 m. grupės Seimo narių įregistruotose to paties įstatymo pataisose siūloma įtvirtinti, kad vardais ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Tačiau nustatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išimtys, kada asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniškomis raidėmis arba lietuviškomis raidėmis pagal tarimą.
Tokios išimtys būtų taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įrodo, kad asmuo arba jo protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę, taip pat tiems, kurie su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo paėmė jo pavardę, jų vaikams.
Pagal šias pataisas asmenvardžiai būtų rašomi pirmame paso puslapyje.
„Manau, kad šis projektas geresnis, nes iš tikrųjų bus sumaištis, jeigu bus [rašomi asmenvardžiai] kitame puslapyje, kitas puslapis nieko naujo neįneš. Esmė – kad pirmame lape būtų“, – kalbėjo komiteto narė, išvadų rengėja Beata Petkevič.
„Tai politizuotas klausimas“
Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis apskritai piktinosi pataisomis ir sakė palaikantis idėją tik dėl susituokusių asmenų pavardžių, antraip, anot parlamentaro, „gausime mišrainę“.
„Tai yra politizuotas klausimas, kuris eina dar iš Tomaševskio linijos. Kitur tokios diskusijos seniai pamirštos, visi rašo taip, kaip priklauso – valstybine kalba“, – piktinosi A. Ažubalis.
Savo ruožtu Seimo narys, valstietis Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad asmens duomenų registruose „visiškai neįsileidžiami kiti diakritiniai ženklai“.
„Vizuali galimybė yra, bet praktinė nauda yra nulinė. Tai ne mano žodžiai, tai Punsko lietuvių praktika ir gyvenimas“, – sakė E. Jovaiša.
Reaguodamas į antrąsias pataisas, kuriomis siūloma pirmajame paso puslapyje rašyti asmenvardžius lotyniškomis raidėmis, E. Jovaiša sakė, kad taip esą keičiama lietuvių kalbos abėcėlė.
„Norima įleisti naujus diakritinius ženklus, tai yra – keisti ir lietuvių kalbos abėcėlę“, – piktinosi E. Jovaiša.
Tačiau D. Asanavičiūtė teigė, kad Seimo narys taip klaidina visuomenę, nes pataisose apie nieką panašaus nekalbama.
„Nereikia klaidinti žmonių ir pompastiškai sakyti, kad mes keisime abėcėlę. Įstatyme parašyta, kad vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus nustatytus atvejus. Nepasako, kad oficialiuose dokumentuose rašome taip, kaip šauna į galvą. <...>
Noriu pabrėžti, niekas į lietuvių kalbos abėcėlę nesikėsina“, – pažymėjo D. Asanavičiūtė.
Komitetas balsavimu nusprendė pritarti pataisoms dėl lotyniškų raidžių naudojimo pirmajame puslapyje ir siūlyti jas dar tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus.
Galutinį sprendimą dėl abiejų pataisų balsavimu priims Seimas.
