Praėjusį savaitgalį Prienuose vykusioje šunų parodoje kelmiškės gimnazistės Ievos Banaitytės dresuota biglių veislės kalytė Saldutė Sparta tarp savo veislės keturkojų tapo čempione, o finale grupėje pelnė antrąją vietą. Gimnazistė dresuoja ir svetimus šunis. Ateityje ketina tuo verstis ir įkurti šunų veislyną.
Sėkmė nenusigręžia
Kelmės J. Graičiūno gimnazijos mokinė Ieva Banaitytė šiemet baigė kinologų mokyklą Vilniaus jaunųjų gamtininkų centre. Baigusi gimnaziją ketina studijuoti veterinarijos arba kinologijos mokslus Sveikatos universitete.
Ieva dresuoja savo biglių veislės kalytę Saldutę Spartą ir Sibiro laiką Šeirą. Retos biglių veislės kalytę dažnai veža į parodas ir beveik visuomet laimi pirmąsias vietas. Diplomai pelnyti Panevėžyje, Ukmergėje, Tauragėje. Praėjusį sekmadienį Ievos numylėtinė Saldutė Sparta tapo nacionalinės parodos Prienuose čempione. Patekusi į finalą Saldutė nurungė daugumą savo pogrupio keturkojų konkurentų ir pelnė antrąją vietą.
Iš parodos Ieva grįžo su dviem taurėmis.
Įkvėpė žurnalas apie šunis
Ieva sako, jog sėkmę parodose ir varžybose lemia kasdienis darbas su šunimi ir meilė savo keturkojui draugui.
Prieš šešerius metus jai į rankas pateko žurnalas „Didysis šuo“. Ten rašydavo apie šunų veisles, jų charakterį, pateikiama dresūros pamokėlių.
Jas kartais išbandydavo su tėtės medžiokline Sibiro laika Šeira. Šeira laimėjo žurnalo taurę — jos nuotrauka buvo atspausdinta žurnale.
Vėliau Ieva, atsisakydama pietų mokykloje ir papuošalų, susitaupė pusantro tūkstančio litų ir nusipirko mažą veislinę kalytę — biglį. Dokumentuose jos vardas Saldutė, tačiau neformalioje aplinkoje Ieva ją vadina Sparta.
Paruošti keturkojį parodai, pasak Ievos, nėra paprasta: „Svarbiausia šunį socializuoti, kad jis nebijotų svetimų žmonių, leistųsi apčiupinėjamas, rodytų dantis, grakščiai bėgtų ringe. Mat parodoje svarbiausia šuns eksterjeras. Saldutė — labai sociali, aktyvi, draugiška. Tai padeda jai pelnyti teisėjų simpatijų.“
Priemiestyje gyvenanti Ieva, padedama tėvų, įsirengė šunų dresavimo aikštelę. Dabar savo keturkojus pamokyti jai patiki medžiotojai bei kiti šunų augintojai. Šiuo metu Ieva rengia parodai vokiečių aviganių veislės kalytę. Pamokėlės vyksta žaidimo forma. Pamokėlės trunka po dešimt minučių. Po to vėl kartojamos.
Svajoja apie veislyną
Ievos kalytė Saldutė Sparta turėtų tapti veislyno pradininke — Ieva jau išsiuntė dokumentus užregistruoti veislyną. Dokumentai veislynui įkurti tvarkomi per šunų mylėtojų klubą, iš ten siunčiami Lietuvos kinologų draugijai. Kai patvirtina draugija, veislynas užregistruojamas Europoje.
Savo kalytei Lenkijoje Ieva surado patiną. Paprastai, kalytės nuvežamos pas patinus. Už sukergimą reikia mokėti apie pusantro — du tūkstančius litų, tiek, kiek kainuoja vienas šuniukas.
Ateityje Ieva ir pati ketina laikyti patinų.
Baigė kinologų mokyklą
Ievos tėvai Aušra ir Nerijus Banaičiai pritaria dukros pasirinkimui ir suteikia jai visas reikalingas sąlygas. Aušra Banaitienė prisimena, kaip Ieva veržėsi į Kinologų mokyklą. Jai dar nebuvo keturiolikos metų, bet vis tiek įsiprašė, nors jaunesnių mokinių dažniausiai nepriima.
Dukrai tekdavo važiuoti į dviejų — trijų dienų sesijas Vilniuje. Mokslas truko trejus metus. Ievai labai gerai sekėsi. Puikiai buvo įvertintas ir jos darbas. Mergaitė tyrinėjo, kokios veislės šunų su dokumentais daugiausia yra Kelmėje. Nustatė, jog — vokiečių aviganių.
„Negalima išskirti dokumentinio ir nedokumentinio šuns. Su visais reikia elgtis vienodai gerai. Dokumentas tik patvirtina šuns veislę, tačiau tikroji jo vertė priklauso nuo šeimininko,“ — samprotauja Ieva, besivilianti, jog kol ji baigs gimnaziją, Sveikatos mokslų universitete atsiras kinologo specialybė.
