Iki šiol kitose švietimo įstaigose besiglaudžiantys gimnazistai artimiausiu metu turėtų atsikratyti įnamių etiketės. K.Paltaroko gimnazijoje dedamos visos pastangos, kad jau gruodį moksleiviai sėdėtų savose vietose.K.Paltaroko gimnazijoje praėjusį šeštadienį virte virė darbas. Susinešę kibirus vandens, šluotas, šluostes, kempines moksleiviai, jų tėvai ir mokytojai darbavosi iš peties. Kadangi vaikai jau daugiau kaip tris mėnesius glaudžiasi kitose švietimo įstaigose ir neaišku, kada persikels į savąją, aktyvūs pedagogai ir tėvai surengė talką, kad į mokyklą būtų galima grįžti greičiau.
Klasių auklėtojai prieš keletą dienų išplatino gimnazistų tėvams pranešimą, kad jie maloniai laukiami švarinimosi talkoje. Jiems pasiūlyta atsinešti kibirą, šluosčių, ploviklių. Tačiau toks raginimas ne visiems tėvams pasirodė priimtinas. Nors mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė tikina, kad gražios iniciatyvos ėmėsi patys tėvai, tačiau kai kurie iš jų mano esantys išnaudojami.
„Aišku, kad reikia eiti, jei kviečia. Bet galėjo bent atsiklausti mūsų nuomonės, ar mes galime. Kita vertus, tai – mokyklos reikalas: jei buvo atliekamas remontas, statybininkai privalėjo viską ir sutvarkyti“, – piktinosi gimnazisto motina.
Vis dėlto dauguma „Sekundės“ kalbintų iš peties triūsiančių tėvų džiaugėsi galintys prisidėti, kad vaikai greičiau grįžtų į savo mokyklą.
Vienintelės K.Paltaroko gimnazijos mokiniai iki šiol priversti glaustis kitose mokyklose ir darželiuose, mokytis antroje pamainoje. Nors dauguma statybos darbų jau baigti, tačiau mokykloje kol kas mokytis negalima. G.Gailiūnienė sako, kad pirma reikia susitvarkyti, į klases perkelti inventorių.
„Tėvai manęs seniai klausė, kaip gali padėti, kad jų atžalos galėtų greičiau grįžti į gimnaziją. Suaugusiesiems svarbu, kad jų vaikams nebereikėtų eiti į kitas švietimo įstaigas“, – teigia direktorė.
Nors mokslo metai tęsiasi trečias mėnuo, K.Paltaroko gimnazijos direktorė kai kuriuos pedagogus pamatė tik lapkričio pradžioje.
Rekonstruojamos gimnazijos be savo kampo liko daugiau nei tūkstantis moksleivių, jie išblaškyti po septynias ugdymo įstaigas. O mokytojai stengiasi sumušti greičio rekordus – per dešimties minučių pertrauką bando nulėkti iš vieno miesto galo į kitą.
Į gimnaziją sugrįžti buvo leista tik dviem ketvirtoms klasėms. Ketvirtokai žinių sėmėsi bažnyčios ūkiniame pastate, šarvojimo salės pašonėje. Į tokią padėtį kaip K.Paltaroko gimnazija dar nebuvo patekusi nė viena Panevėžio mokykla.
(...)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite lapkričio 28 d. „Sekundėje“.
