Pastaruoju metu padaugėjo nelaimingų atsitikimų darbe, per kuriuos sunkiai sužalojami arba mirtinai sužeidžiami darbuotojai. Vis dėlto darbo sauga pasirūpinti suskumba ne visi.
Pavojingiausia – statybose
„Ir vienas žuvęs darbe yra daug, o Lietuvoje kasmet darbo vietoje sunkiai susižaloja ir žūsta toli gražu ne vienas ir net ne keli darbuotojai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Naujalis. Vis dėlto, anot jo, skundai dėl darbo saugos tesudaro 2–3 procentus visų VDI gaunamų skundų, o atsitikus nelaimei darbuotojai vengia liudyti ir bendradarbiauti su inspektoriais, bijodami užsitraukti vadovo nemalonę ir prarasti darbo vietą.
Jau ne pirmus metus iš eilės pavojingiausios darbuotojams išlieka statybos darbais besiverčiančios bendrovės. Šiemet statybose 18 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti, o 4 žuvo. Dar 6 gyvybes pražudė apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio darbai. „Tarp pavojingiausiųjų yra ir krovos bei sandėliavimo darbai – juose šiemet jau 10 dabuotojų buvo sunkiai sužaloti, o 6 žuvo. Antrojoje vietoje – darbo įrenginių aptarnavimo darbai, šiemet jau pareikalavę 3 žmonių gyvybių“, – sakė J. Naujalis.
Skaudi nelaimė įvyko birželio viduryje Telšių rajone, „Robmonos“ medienos apdirbimo įmonėje. Krovinių kabinėtojas (stropuotojas) Algirdas R. (39 m.) perlipo du apsauginius užtvarus ir prisiartino prie įjungto, darbus atliekančio bokštinio krano. Šis sukdamasis ir prispaudė darbininką prie važiuoklės rėmo... Nelaimė įvyko kitų bendrovės darbuotojų akyse. Šie, išgirdę nelaimėlio šauksmą, puolė prie kranininko, kad šis sustabdytų kraną. Vyrai sužeistąjį ištraukė ir iškvietė medikus. Sunkiai sužeistas vyriškis dar kurį laiką buvo sąmoningas ir kalbėjosi su bendradarbiais, bet atvykusiems medikams jau teliko konstatuoti žmogaus mirtį.
Algirdas R. toje įmonėje su pertraukomis išdirbo 17 metų. Našlaičiais liko keturi nepilnamečiai vaikai. VDI inspektoriai nustatė, jog darbininkas buvo blaivus, bet iš dalies dėl nelaimės buvo kaltas pats. Kaltės teko ir kranų darbų vadovui. „Prie krano buvo prikrauta rąstų, tad, norinti praeiti, kitaip ir nebuvo galima to padaryti – tik atsiduriant krano veiklos zonoje. Tad dėl šios nelaimės kaltas ne tik pats darbuotojas, bet ir vadovas“, – sakė J. Naujalis.
Dar viena nelaimė, per kurią žuvo darbuotojas, rugpjūčio pradžioje įvyko Prienų rajone, Vazgaikiemio kaime. Statybos aikštelėje krautuvui keliant metalinį konteinerį, jo strėlė kliudė elektros laidus. Vietoje žuvo metalinį konteinerį rankomis prilaikęs suvirintojas Gintaras V. (26 m.). Šio nelaimingo atsitikimo tyrimo VDI dar nebaigė – ekspertai tebetiria, ar nebuvo su elektra susijusių pažeidimų.
Kalti darbdaviai
„Lengvus sužalojimus darbe tiria patys darbdaviai, tad dažniausiai tokiais atvejais nustatoma, kad dėl incidento kaltas pats darbuotojas. Kai sunkius ir mirtinus atvejus tiria inspektorius, darbuotojas būna kaltas tik 15 procentų visų atvejų... – palygino J. Naujalis. – Darbdaviai į sudėtingus ir kvalifikacijos reikalaujančius darbus nevengia priimti žmonių „iš gatvės“ ir tokius asmenis įdarbina kaip statybininkus. Bet juk ir tų statybininkų kvalifikacijų yra ne viena ir ne dvi. O kai nekvalifikuotam ir nepatyrusiam žmogui pavedama atlikti sudėtingos užduotuys, nelaimės išvengti dažnai nepavyksta“.
Dažnai darbdaviai apskundžia inspektorių išvadas, kuriose būna nustatyta, jog kaltas darbdavys, bet dažniausiai teismus pralaimi. „Juk ir Europos Sąjungos direktyvos, ir Lietuvos įstatymai reikalauja, kad darbdavys būtų atsakingas ir rūpestingas. Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog darbdavys turi taip organizuoti darbą, kad neįvyktų nelaimė“, – sakė J. Naujalis.
Nelaimės jūrų kompanijose
VDI duomenimis, labai dažnai nelaimės nutinka Klaipėdos jūrų uoste veikiančiose krovinių bendrovėse.
Šiemet kovo mėnesį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos krovos terminale kraunant cukrų, žuvo jos brigadininkas Albertas K. (54 m.). Nors instrukcijos griežtai draudžia lipti į bunkerį, daugiau kaip 30 metų įmonėje pradirbęs vyriškis to nepaisė, o tai jam kainavo gyvybę.
Nelaimė įvyko, kai cukrus buvo kraunamas iš laivo į mašinas. Cukrus buvo kabinamas kaušu ir pilamas į bunkerį, po kuriuo stovėjo automobilis. Vienu momentu cukrus užstrigo ir nustojo byrėjęs į automobilį, tad brigadininkas nutarė išsiaiškinti, kas nutiko. Įlipęs į bunkerį, jis nuskendo biriame cukruje...
Tik prieš mėnesį baigtas tirti prieš dvejus metus Klaipėdos krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje nutikęs nelaimingas atsitikimas: griūvant bokštiniam kranui, vienas darbininkas buvo sužeistas, o kitas – žuvo. Už šį incidentą teks atsakyti dviem kraną montavusios bendrovės „Klaipėdos kranai“ darbuotojams – jiedu netrukus stos prieš Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Ikiteisminio tyrimo nustatyta, jog „Klaipėdos kranų“ bokštinių kranų aikštelės viršininkas ir tos pačios bendrovės darbų vadovas, pažeisdami Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, 2009 metų gruodžio pabaigoje nurodė ant montuojamo bokštinio krano konstrukcijų suvirinti nutrūkusius apsauginius turėklus. Šį darbą atlikti buvo pavesta darbininkams, kurie nebuvo išmokyti ir paruošti tokiai užduočiai. Vos suvirintojai baigė savo darbą, 15 metrų aukščio kranas pasviro ir nuvirto ant bėgių.
Didelės baudos
Sužalotasis darbuotojas Sigitas R. „Klaipėdos kranams“ pareiškė 100 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o žuvusiojo Anatolijaus G. artimieji tikisi iš tos bendrovės prisiteisti pusės milijono litų turtinę žalą. 50 000 litų ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ir krovinių kompanija „Bega“.
„Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad darbų saugos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5000 litų. Atsakomybė už darbų saugos reikalavimų nepaisymą numatyta ir Baudžiamajame kodekse – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, gali būti nuteistas kalėti iki 8 metų“, – sakė J. Naujalis.
Neretai darbdaviai per mažai rūpinasi savo darbuotojų saugumu, o kai kuriose įmonėse pasitaiko, jog darbuotojai sunkiai susižaloja ar žūsta ne pirmą kartą. Vis dėlto sumažėjo nelegalių darbuotojų susižalojimo ar žūties atvejų.
„Šiemet žuvo 2 nelegaliai dirbę darbininkai – S. Labecko ūkio lentpjūvėje vyrus prispaudė rąstas. Kadangi nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10 000 litų, o nelaimės atveju darbdavys turi atlyginti žalą nukentėjusiajam ar žuvusiojo šeimai, prieš „įdarbinant“ nelegalų darbuotoja verta gerai pamąstyti. O ir patys darbuotojai turėtų labiau rūpintis savo saugumu darbo vietoje. Kol kas mus pasiekia skundai, kuriuos parašo įmonėje jau nebedirbantys asmenys. Vadinasi, kol dirba – nesiskundžia“, – apgailestavo J. Naujalis.
TIK FAKTAI:
2011 metų rugsėjo 12 dienos duomenimis, VDI užfiksuoti 89 sunkūs sužalojimo darbe atvejai, 30 atvejų – mirtini. Pernai atitinkamai – 86 sunkūs ir 35 mirtini.
AB Lietuvos elektrinė, AB Baltijos laivų statykla, UAB „Stagro“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Theca Furniture“ – 2010 metais šiose įmonėse įvyko net po 2 sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus.
Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, tenkantį 100 000 darbuotojų, praeitų metų duomenimis, Lietuva yra ES valstybių viduryje.
Pagal VDI duomenis, dirbantieji įmonėje pirmuosius metus sužalojami 5 kartus dažniau nei dirbantieji ilgai.
Smarkiai sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe, per kuriuos nukenčia neblaivūs darbuotojai. Anksčiau tokių atvejų būdavo net iki 40 procentų, o dabar – vos 10 procentų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
