Vilniaus miesto valdžios vingrybės
Mūsų Konstitucijos 29 straipsnyje juodu ant balto parašyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl socialinės padėties. Pasižiūrėkime į realybę Vilniuje – nors Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės turi būti 100 proc. įgyvendinamos, Vilniaus miesto savivaldybė, matyt, turi savo susikurtas viešosios tvarkos užtikrinimo politikos taisykles. To rezultatas – verslininkai gerokai „lygesni“ negu eiliniai vilniečiai. Vardiju realius faktus: Dar 2002 metais Vyriausybė nutarė, kad „sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“ (Kelių eismo taisyklės, 150.5). Už padarytą tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimą vairuotojas gali gauti 28–86 eurų dydžio baudą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 4 dalis). Viskas aiškiai parašyta, belieka tik laikytis taisyklių, tačiau... Čia prasideda Vilniaus miesto valdžios vingrybės. Verslininkams nereikia mokėti baudos – jie viso labo pirmiausiai yra įspėjami, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.
Verslininkams taikomos išimtys
Na, man tai „užkliuvo“ ir esančia situacija pasidomėjau plačiau. Tiesą sakant, radau kai ką įdomaus ir atimančio žadą, deja, ne gerąja prasme. Praėjusių metų gruodžio 18-ąją vyko investicijų, akcijų, dalių viešosiose įstaigose valdymo ir pirkimų komiteto posėdis. Kiek žinau, posėdyje nutarta įpareigoti Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentą „atsakingai reaguoti į gautus pranešimus dėl galimai padarytų pažeidimų. Pavyzdžiui, gavus pranešimą apie galimai kurio nors verslininko padarytą nedidelį (netyčinį) pažeidimą, nerašyti grasinančio laiško, o mandagiai įspėti ir siūlyti kreiptis į Savivaldybę, jei kiltų papildomų klausimų“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia nieko blogo – kas nutiks, jeigu prieš skiriant baudą asmuo bus įspėjamas ir dar mandagiai ? Tačiau kodėl verslininkui, turinčiam pajamų ir galinčiam susimokėti už stovėjimą ar įsirengti stovėjimo aikštelę, leidžiama niokoti vejas, trukdyti pėstiesiems praeiti šaligatviu ir už tai atsipirkti tik mandagiu įspėjimu, o eiliniams vilniečiams tai nėra taikoma ir dar reikalaujama sumokėti baudą? Akivaizdu, kad Savivaldybė įstatymo nenumatytu būdu daro nuolaidas socialiai pranašesnei žmonių grupei – verslininkams. Maža to, savivaldybė šį teisinį nihilizmą motyvuoja savivaldybės nesugebėjimu išplėsti Savivaldybės teritorijoje esančias aikšteles. Tai gal Vilniaus miesto merui pagaliau reikėtų pripažinti, kad jo rinkiminiai pažadai tebuvo pigus populizmo spektaklis, o kaip buvusiam teisingumo ministrui, palinkėčiau nediskriminuoti vilniečių ir „neišsukinėti“ nusižengusių verslininkų pažeidžiant įstatymus ir keliant teisinį chaosą Vilniaus mieste.
Giedrius Mozūraitis, Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, teisingumo viceministras
